Jau vasarą skelbta, kad vystytoja „Ignitis renewables“ atliko vidinių ir išorinių veiksnių jūros parko projekto analizę, įvertino pagrindines rizikas ir įgyvendinimo scenarijus – ši ataskaita nebuvo viešinta.
Nepaisant to, nepriklausomų auditorių teigimu, pernai VK ataskaitos rekomendacija dėl projekto vystymo nebuvo įgyvendinta.
„Konkretus sprendimas dėl projekto tęstinumo ir realių projekto įgyvendinimo terminų dar nepriimtas, todėl laukiamas rekomendacijos rezultatas – priimtas duomenimis pagrįstas sprendimas dėl projekto tęstinumo – dar nėra pasiektas“, – nurodo VK.
Susiję straipsniai
„Todėl artimiausiu pusmečiu laukiamas (…) sprendimas dėl tolesnio pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projekto įgyvendinimo“, – teigiama VK ataskaitoje.
Pirmojo jūros vėjo parko projekto įgyvendinimas pernai perduotas įmonei „Offshore wind farm 1“, „Ignitis grupei“ nusipirkus 49 proc. bendrovės akcijų.
Sprendimas priimtas po to, kai VK auditas nustatė, jog, nors leidimas vykdyti pirmo jūros vėjo parko projektą išduotas „OW Offshore“ įsteigtai „Offshore wind farm 1“, praktiškai parko vystymu užsiėmė „Ignitis renewables“, o tai neatitiko įstatymo nuostatų ir valstybės skelbto konkurso sąlygų.
Anot VK, pernai „Offshore wind farm 1“ perleidus reikalingas projekto teises ir įsipareigojimus, aiškiau nustatyta atsakomybė už projekto eigą.
Iš viso per artimiausią pusmetį turėtų būti įgyvendintos 23 didelės svarbos VK rekomendacijos, susijusios su paslaugų prieinamumu ir kokybe, valstybės veiklos planavimo, viešojo sektoriaus valdymo, saugumo ir kitais klausimais, valstybės rezervų kaupimu.
Kaip skelbė ELTA, siekiant užtikrinti pirmo jūros vėjo parko vystymą, Energetikos ministerija „Ignitis grupei“ siūlo į projektą pritraukti kitos ES šalies bendrovę, pavyzdžiui, iš regiono šalių – Lenkijos, Latvijos.
Taip numatoma siekti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statuso, kas atvertų kelią gauti europinės CEF programos („Connecting Europe Facility“ – ELTA) paramą.
Kaip Eltai sakė ministras Lukas Savickas, projektui nėra svarstoma skirti paramos iš valstybės biudžeto lėšų, siekiama, jog projekto kaštai per tarifą ir kitas dedamąsias nebūtų perkelti gyventojams.
Iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo 2023 m. spalį laimėjusi valstybės konkursą.
Vėliau VK auditas parodė, jog dėl rinkos pokyčių „Ignitis grupės“ planuota pirmo vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus.
Dar pernai spalį pranešta, jog antrojo jūros vėjo parko rangovo konkursas neįvyko, paraišką pateikus vieninteliam dalyviui – „Ignitis grupės“ įmonei, šiuo metu projekto ateitis nėra aiški.
Anksčiau skelbta, kad pirmo vėjo parko Baltijos jūroje projektas veiklą galėtų pradėti po 2030 m.