Tačiau didžiausi pokyčiai dažnai slypi ten, kur jų nepastebime – elektros perdavimo tinkluose, tarptautinėse jungtyse ir energijos kaupimo sistemose.
Būtent šie sprendimai šiandien leidžia Lietuvai ne tik sparčiai didinti vietinės elektros gamybą, bet ir stiprinti energetinį saugumą, mažinti priklausomybę nuo importo bei kurti stabilesnę elektros rinką.
Energetinė nepriklausomybė prasideda ne elektrinėje
Susiję straipsniai
Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ generalinio direktoriaus Andriaus Šemeškevičiaus, vien elektrinių statybos neužtenka – joms būtina patikima infrastruktūra.
„Elektros gamybos pajėgumai negali efektyviai veikti be stiprios ir modernios infrastruktūros. Elektros jungtys, perdavimo tinklo stiprinimas ir energijos kaupimo sistemos yra vieni svarbiausių elementų, užtikrinančių Lietuvos energetinį saugumą.“
Kaip nurodo pašnekovas, vienu svarbiausių pastarųjų metų projektų tapo su Europos Sąjungos parama įrengta ir išplėsta „LitPol Link“ jungtis su Lenkija.
„Jungtis įgalino Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros sistema, taip užtikrinant elektros sistemos patikimumą, saugumą ir įtvirtinant energetinę nepriklausomybę.“
A. Šemeškevičius pabrėžia, kad investicijos buvo nukreiptos ne tik į tarptautines jungtis.
„Stiprindami elektros perdavimo tinklą užtikriname, kad linijos būtų sujungtos žiedų principu – atsijungus vienai, elektros tiekimas vartotojams išlieka. Didiname pralaidumus, modernizuojame infrastruktūrą ir sudarome sąlygas prijungti daugiau naujų elektros gamintojų bei vartotojų.“
Rezultatai jau matomi
Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė sako, kad Europos Sąjungos investicijų poveikis jau seniai nebėra tik ateities planas.
„Šių metų liepos pradžioje Lietuvoje jau įrengta apie 6,6 GW atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių galios – tai sudaro 75,6 proc. iki 2030 metų siekiamo tikslo. Iš jų 2 679 MW sudaro sausumos vėjo elektrinės, apie 3 536 MW – saulės elektrinės.“
Ji atkreipia dėmesį, kad sparčiai augo ne tik elektros gamyba, bet ir kaupimo infrastruktūra.
„Svarbi šios pažangos dalis – Europos Sąjungos lėšomis finansuojami elektros energijos kaupimo įrenginiai. Šiuo metu Lietuvoje jau yra įrengta 691 MW elektros energijos kaupimo įrenginių galios. ES investicijos ne tik paspartino naujų elektrinių statybą, bet ir sudarė sąlygas plėtoti naujus elektros energijos kaupimo sprendimus.“
Ne mažiau svarbus pokytis įvyko ir bendruomenių lygmeniu – ES investicijos paskatino gyventojų bei organizacijų įsitraukimą į energetikos transformaciją.
„2023 metų pradžioje Lietuvoje nebuvo nė vienos energetikos bendrijos. Šiuo metu šalyje jau veikia 67 piliečių energetikos bendrijos ir 14 atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų.“
Anot A. Bagočiutės, pagal vėjo energetikos rezultatus Lietuva jau yra tarp Europos lyderių.
„2025 m. vėjo elektrinėse pagaminta elektros energija Lietuvoje padengė apie 45 proc. elektros poreikio – tai aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Saulės elektrinės padengė apie 19 proc. elektros poreikio, todėl pagal šį rodiklį Lietuva užima septintą vietą Europos Sąjungoje.“
Pokytį galima išmatuoti
Energetikos transformacija atsispindi ne tik įrengtų elektrinių skaičiumi. Kaip pabrėžia A. Bagočiutė, šiemet Lietuva pirmą kartą po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasiekė simbolinę ribą.
„Šių metų balandis ir gegužė buvo pirmieji mėnesiai nuo Ignalinos AE uždarymo, kai šalyje per mėnesį pasigaminome daugiau elektros energijos nei suvartojome.“
Ji primena, kad toks progresas vyko nuosekliai.
„2023 metais buvo fiksuota pirmoji valanda, kai pasigaminome daugiau nei suvartojome, 2024 metais – pirmoji para, o 2025 metais – pirmoji savaitė.“
Pasak LEA direktorės, didėjanti vietinė gamyba jau keičia ir Lietuvos poziciją regioninėje elektros rinkoje.
„Auganti vietinė elektros gamyba mažina importo poreikį. Antrasis šių metų ketvirtis buvo pirmas kartas per pastarąjį dešimtmetį, kai elektros komerciniai srautai tarp Lietuvos ir Švedijos beveik susilygino.“
Pasak „Litgrid“ vadovo, didesnė vietinė gamyba reiškia ne tik mažesnę priklausomybę nuo importo.
„Didėjant vietinės elektros gamybos pajėgumams ir stiprėjant integracijai su Europos rinka, kuriamos prielaidos stabilesnėms elektros kainoms bei didesnėms galimybėms Lietuvai eksportuoti elektros energiją.“
Kodėl neužtenka vien saulės ir vėjo?
Kuo daugiau sistemoje atsiranda saulės ir vėjo elektrinių, tuo svarbesnė tampa infrastruktūra, galinti subalansuoti nepastovią elektros gamybą.
A. Šemeškevičius pabrėžia, kad vien perdavimo tinklų plėtros nebepakanka.
„Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra keičia elektros sistemos veikimo principus, todėl elektros perdavimo tinklas turi tapti dar lankstesnis ir pajėgesnis. Vien tinklo infrastruktūros plėtros nepakanka – kartu turi būti vystomas visas energetikos ekosistemos lankstumas.“
Jo teigimu, kartu turi būti plečiamos tarptautinės jungtys, diegiami energijos kaupimo įrenginiai ir sudaromos sąlygos lanksčiau vartoti elektrą.
„Didėjant AEI kiekiui sistemoje, ypatingą reikšmę įgauna kaupimo technologijos ir lankstus elektros vartojimas, kurie padeda subalansuoti gamybos ir vartojimo svyravimus.“
Vis dėlto, pasak A. Šemeškevičiaus, šios investicijos svarbios ne tik pačios sistemos stabilumui – jų naudą ateityje vis labiau pajus ir elektros vartotojai.
„Vis daugiau dėmesio skiriama lankstaus vartojimo sprendimams, kurie ateityje leis verslui ir gyventojams aktyviau dalyvauti elektros rinkoje, efektyviau valdyti savo vartojimą ir gauti papildomos naudos prisidedant prie elektros sistemos balansavimo.“
Investicijos, kurios grąžą kuria dešimtmečiams
Abu pašnekovai sutaria, kad ES finansavimas leido strateginius projektus įgyvendinti gerokai sparčiau.
„Europos Sąjungos finansavimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių laiku ir sparčiai įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Be šios paramos dalis projektų veikiausiai būtų įgyvendinti vėliau arba etapais“, – sako A. Šemeškevičius.
A. Bagočiutė pabrėžia, kad kiekviena investicija į atsinaujinančią energetiką kartu yra investicija į valstybės atsparumą.
„Kiekvienas į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą investuotas euras tiesiogiai prisideda prie energetinės nepriklausomybės, ekonomiškai naudingiausiu būdu.“
Šį poveikį rodo ir naujausi institucijų atliekami vertinimai.
„Europos aplinkos agentūros vertinimai rodo, kad spartus AEI augimas Lietuvoje ne tik stiprina energetinę nepriklausomybę, bet ir turi tiesioginę ekonominę naudą. Jei AEI dalis būtų likusi 2010 metų lygyje, didmeninės elektros kainos galėjo siekti apie 211 Eur/MWh.“
Ji akcentuoja, kad artimiausiais metais proveržį lems ne tik naujos elektrinės, bet ir tolesnės investicijos į elektros tinklų modernizavimą, energijos kaupimo technologijas, tarpvalstybines jungtis bei kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą.