V. Valantiejienę bus galima išgirsti ir lapkričio 11 dieną Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatre vyksiančioje verslo konferencijoje „Rytojaus standartas“. Čia verslo savininkai ir vadovai dalysis tuo, ką patiems teko išmokti kuriant komandas, perduodant atsakomybę ir auginant verslą.
V. Valantiejienės istorijoje viena ryškiausių temų – pokytis, kai geru savo srities specialistu būti nebeužtenka ir tenka mokytis visiškai kito vaidmens – vadovo.
Kai viskas gerai, bet vis tiek darytum kitaip
Kurti savo kliniką V. Valantiejienė nusprendė ne dėl nusivylimo ankstesnėmis darbovietėmis. Priešingai – ji sako mačiusi nemažai privalumų dirbti skirtingose klinikose. Keitėsi kolektyvai, vidaus taisyklės, iš skirtingų specialistų buvo galima mokytis ir kartu pačiai augti.
Susiję straipsniai
Tačiau ilgainiui pradėjo kartotis viena mintis: „O aš daryčiau čia kitaip“.
Iš skirtingų klinikų V. Valantiejienė sako pasiėmusi tai, kas jai atrodė geriausia, tačiau kartu vis aiškiau formavosi jos pačios supratimas, kaip turėtų atrodyti klinika, jos vidinė kultūra ir darbo principai.
Vis dėlto tarp minties „aš daryčiau kitaip“ ir sprendimo iš tikrųjų pradėti daryti pačiai buvo nemažas laiko tarpas. Klinikos kūrimą ji ilgai nešiojosi mintyse, ieškojo tinkamo momento ir, kaip pati sako, net pateisinimų, kodėl dar ne dabar. Galiausiai sprendimas buvo priimtas. Tačiau kartu su galimybe pagaliau viską daryti taip, kaip įsivaizdavo pati, atsirado tai, ko anksčiau buvo gerokai mažiau – atsakomybė ne tik už savo, bet ir už visos klinikos darbą.
Naujos pradžios kaina
Paklausta, kokią savo pokyčio kainą buvo nuvertinusi, V. Valantiejienė atsako trumpai:
„Šita nauja pradžia man kainavo ramybę.“
Dirbant samdomą darbą ribos buvo gerokai aiškesnės. Atlieki savo darbą ir žinai, kad kitais klausimais pasirūpins kiti žmonės. Tapus klinikos vadove, visi tie „kiti klausimai“ atkeliavo pas ją pačią.
„Buvau užtikrinta, padarau savo darbą ir viskas, daugiau kažkas susitvarkys su visais kitais reikalais. Dabar jaučiu ant savęs, kad visi tie kiti reikalai atkeliavo pas mane. Ir vis tik tai yra ramybės ir laiko sau sąskaita“, – sako V. Valantiejienė.
Čia ir atsiranda vienas didžiausių pokyčių: anksčiau atsakomybė baigdavosi ties jos pačios kaip medikės darbu, dabar ji apima ir klinikos komandą bei reputaciją.
Tai nėra tiesiog verslas, tai yra medicina
Tapusi klinikos vadove V. Valantiejienė turėjo išmokti galvoti ne tik kaip gydytoja, bet ir kaip įmonės vadovė. Vis dėlto tarp šių dviejų vaidmenų ji nebrėžia aiškios ribos – klinika gali būti verslas, tačiau sprendimų centre vis tiek lieka medicina ir klinikos lankytojas.
Jos požiūriu, vadovauti klinikai galima ir nebūnant mediku, tačiau medicininis išsilavinimas leidžia kitaip vertinti sprendimų pasekmes. Tai, kas iš verslo pusės gali atrodyti racionalu ar efektyvu, medicinoje nebūtinai bus geriausias sprendimas gydomam žmogui. Todėl, V. Valantiejienės įsitikinimu, verslo logika klinikoje negali tapti vieninteliu kriterijumi.
„Geriausi rezultatai gimsta ten, kur klinikos vadovas yra medikas, nes tai nėra tiesiog verslas, tai yra medicina. Ir ten, kur žiūrima į mediciną kaip į verslą, gali atsirasti labai daug niuansų ir, deja, tie niuansai dažniausiai labai nenaudingi pacientui“, – sako V. Valantiejienė.
Savybė, kuri padėjo sukurti verslą, pradėjo jam trukdyti
Paklausta, kokia jos pačios savybė pradžioje padėjo kurti verslą, o vėliau pradėjo trukdyti, V. Valantiejienė nesirenka saugesnių žodžių: „norėjimas dominuoti“.
Jos teigimu, pradžioje tokia charakterio savybė padeda – kažkas turi imtis iniciatyvos ir būti tuo žmogumi, nuo kurio viskas pajuda. Tačiau verslui augant situacija keičiasi.
Tai, kas pradžioje stūmė organizaciją į priekį, vėliau gali pradėti ją stabdyti. Atsiranda būtinybė deleguoti, pačiam atsitraukti ir leisti reikštis bei augti kitiems. V. Valantiejienė sako tai pirmiausia pajutusi labai praktiškai – suprato, kad paprasčiausiai nebesugeba visko padaryti pati. Tačiau suvokti, kad fiziškai visko nebespėji, dar nereiškia, kad lengva paleisti kontrolę.
Šis pokytis ypač sudėtingas medicinoje, kur klaida gali būti susijusi su žmogaus sveikata. Todėl viena iš baimių, lydėjusių V. Valantiejienę kuriant kliniką, niekur nedingo ir jai tapus vadove.
Tačiau dabar, pasak klinikos vadovės, tenka priimti, kad jos pačios sprendimas nebūtinai visada bus geriausias. O žmonės, kuriuos ji pati pasirinko į komandą, ten yra neatsitiktinai. Reikia mokytis ne tik jais pasitikėti, bet ir pripažinti, kad kai kuriuos dalykus jie gali padaryti geriau už ją pačią. V. Valantiejienė tai formuluoja dar tiesiau: reikia nustoti daryti viską iš eilės, neužgožti kitų ir atsisakyti įsitikinimo, kad pats visada padarysi geriau.
O gal savo verslo jums apskritai nereikia?
Galbūt netikėčiausia V. Valantiejienės mintis atsiranda paklausus, ką ji norėtų pasakyti žmogui, svarstančiam panašų kelią. Jos atsakymas nėra įprastas raginimas „nebijoti ir siekti savo svajonių“. Ji pirmiausia siūlo paklausti savęs, ar nuosavo verslo iš tikrųjų jums reikia.
„Žmogus turėtų įvertinti, ar jam tikrai to reikia, ar jam tikrai neužtenka to, ką gali gauti samdomame darbe, nes aš manau, kad tikrai užtenka. Ir čia tiktai savo ambicijų patenkinimui tu darai tai, ką darau aš“, – sako V. Valantiejienė.
Ši mintis jos istoriją tarsi sugrąžina į pradžią. Samdomame darbe V. Valantiejienei nebuvo blogai. Ji augo kaip specialistė, mokėsi iš skirtingų žmonių ir galėjo jaustis gerokai ramiau. Nuosava klinika atsirado ne kaip išsigelbėjimas nuo blogos situacijos, o iš vis stiprėjančio noro savo profesinį matymą įgyvendinti pačiai.
Šiandien greta gydytojos darbo ji kuria kliniką tokią, kokią kažkada įsivaizdavo dirbdama kitur ir vis pagalvodama: „o aš čia daryčiau kitaip“. Tik jai teko išmokti, kad kurti pagal savo viziją dar nereiškia viską daryti savo rankomis.
Gal ramybės ir tapo mažiau, tačiau atsirado erdvės kurti, auginti komandą ir matyti, kaip kažkada galvoje buvusi vizija tampa realybe.
V. Valantiejienė savo patirtimi dalysis ir lapkričio 11 dieną Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatre vyksiančioje verslo konferencijoje „Rytojaus standartas“, kurioje verslo savininkai ir vadovai kalbės apie komandos auginimą, atsakomybės perdavimą ir verslą, kuris nebepriklauso vien nuo jo savininko.
O žmogui, svarstančiam apie savo kelią, V. Valantiejienė palieka gerokai paprastesnį palinkėjimą – atrasti sritį, kurioje gera būti.
„Pirmiausia noriu palinkėti žmonėms rasti tą sritį, kurioje jie atranda save, kurioje jiems gera – ir tada dirbti reikės gerokai mažiau“, – sako V. Valantiejienė.