Latvija jau sumažino akcizą degalams bent iki Naujųjų metų, o Lietuvos valdžia baiminasi dėl skylių biudžete. Tačiau jeigu lenkai ryšis apmokestinti naftos perdirbėjus, tuo gali pasekti ir mūsų šalis.

Vairuotojai kraupsta nuo degalų kainų: litras dyzelino jau atsieina ir daugiau negu 2,3 euro, o benzino – per du eurus.

Kokios galimos išeitys iš šios situacijos?

Europoje jau kuris laikas kalbama net apie bendrą mokestį naftos perdirbimo įmonėms.

[[ge:lrytas:lrytas:44223316]]

Mat prasidėjus karo veiksmams Persijos įlankoje šios kompanijos gerokai pasipelnė dėl išaugusių degalų, ypač dyzelino, perdirbimo maržų. Jos pakilo net ne dešimtimis procentų, o kartais. Todėl net kaimyninė Lenkija bando įvesti papildomą mokestį šio sektoriaus įmonėms, pavyzdžiui, kaip Lietuva buvo laikinai apmokestinusi komercinių bankų pelną.

Spręs jau netrukus

[[ge:lrytas:lrytas:44164412]][[ge:lrytas:lrytas:44238381]][[ge:lrytas:lrytas:44289621]]

Lenkijos parlamentas jau buvo priėmęs įstatymą dėl vadinamojo viršpelnio, kurį gauna naftos perdirbimo bendrovės, apmokestinimo. Tačiau šalies prezidentas Karolis Nawrockis jo nepasirašė.

Šiuo metu Lenkijos Seime toliau vyksta diskusijos dėl naujo projekto. Tikimasi, kad jis bus priimtas jau šį mėnesį, o įsigaliotų skubiai – galbūt nuo lapkričio.

Teigiama, kad dabar prezidentas jau neketina vetuoti naujo įstatymo.

Pagal dabartinį planą būtų skaičiuojama, kiek papildomai dėl išaugusios naftos perdirbimo maržos šio sektoriaus įmonės gavo pajamų, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Ši papildoma suma būtų apmokestinta 60 proc. tarifu.

Šiais metais ketinama apmokestinti papildomas pajamas, gautas nuo kovo iki gruodžio. Daugiausia šio mokesčio sumokėtų valstybės kontroliuojamas koncernas „PKN Orlen“.

Lenkija iš to tikisi surinkti apie 4 mlrd. zlotų (per 900 mln. eurų) per metus. Tai būtų didelė paspirtis valstybės biudžetui, kuris nukentėjo apsisprendus mažinti akcizus degalams.

Laukia, ką darys kaimynai

Lietuvos valdantieji kol kas dėl akcizų mažinimo neapsisprendžia.

Anksčiau premjeras Mindaugas Sinkevičius aiškino, kad to imtis būtų galima, jei naftos barelio kaina ilgesniam laikui pakiltų iki 100 dolerių ar daugiau.

Tiek nafta kainuoja jau ne pirmą savaitę, tačiau apkarpyti akcizų, kaip anksčiau pasielgė lenkai, o nuo spalio – ir kaimyninė Latvija, nesiryžtama.

Kaip aiškino finansų ministras Taurimas Valys, biudžetui tai būtų didelis smūgis – per mėnesį negautos pajamos siektų maždaug 20 mln. eurų.

Tačiau jei Lenkija nuspręs apmokestinti naftos perdirbėjus, tuo keliu gali pasekti ir Lietuva: mūsų šalyje esančią perdirbimo gamyklą valdo būtent Lenkijos „PKN Orlen“.

„Orlen Lietuva“ pajamos pernai sudarė 5,37 mlrd. eurų, o grynasis pelnas – per 24,8 mln. eurų. Bet šiemet jis, akivaizdu, turėtų būti didesnis dėl smarkiai išaugusių maržų.

Jau per pirmuosius tris šių metų mėnesius įmonė gavo 23,6 mln. eurų pelno. Visos „Orlen“ grupės pelnas per šių metų pirmąjį pusmetį išaugo tris kartus ir sudarė 3,68 mlrd. eurų.

„Jei tokį mokestį įvestų Lenkija, Lietuva, manau, galėtų pasielgti panašiai. Aišku, aš nežinau sutarties dėl „Orlen Lietuva“ įsigijimo detalių – galbūt ten smulkiomis raidėmis numatytos kažkokios išlygos.

Vis dėlto jeigu papildomas pajamas nuspręs apmokestinti lenkai, mes irgi galėtume svarstyti tokią galimybę“, – „Lietuvos rytui“ sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Prieš sektorinius mokesčius

Finansų analitikas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad tokie sektoriniai mokesčiai, kokie Lietuvoje buvo taikomi bankams, yra labai didelė blogybė.

O „Orlen Lietuva“ atveju toks apmokestinimas būtų dar keistesnis, nes jis būtų taikomas net ne kuriam nors ūkio sektoriui, o tik vienai konkrečiai bendrovei.

[[ge:lrytas:lrytas:44297564]]

„Aišku, jei lenkai taikys tokį mechanizmą, galima apie tai svarstyti ir pas mus.

Bet reikia atsižvelgti į investuotojų poziciją, o jiems svarbiausia yra aiškios taisyklės – skaidrus apmokestinimas be jokių išimčių. Tokie pakeitimai gali labai smarkiai lemti, ar mes ateityje turėsime naujų investuotojų, ar ne“, – teigė finansų ekspertas.

Latviai apkarpė smarkiai

Lenkija, kaip ir Lietuva, laikinai buvo sumažinusi akcizus dyzelinui dar pavasarį, bet tai truko neilgai. Vėliau Varšuva kurį laiką taikė mažesnį pridėtinės vertės mokestį degalams.

Latvija ryžtingesnių sprendimų ėmėsi tiktai dabar. Nuo spalio 1 d. akcizas dyzelinui ten sumažintas iki 330 eurų už 1000 litrų. Lietuvoje, įskaičius anglies dvideginio dedamąją, jis siekia net 553,6 euro. Todėl vien akcizo dalis lemia maždaug 22 centais už litrą didesnę kainą.

Benzinui Latvijoje taikomas 490 eurų už 1000 litrų akcizas, Lietuvoje – 513 eurų.

Kaimynai jau nurėžinėja mokesčius degalams, o Lietuva delsia: viską gali pakeisti vienas lenkų sprendimas (5)