Pavojaus sirenos Vilniuje neleidžia pamiršti saugumo rūpesčių. Tačiau naujausi pasiūlymai, neva teikiami saugumo labui, gali sukelti kitokių – finansinių – rūpesčių.

Pagal Mastrichto kriterijus, Lietuvos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP. Vis dėlto, pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus, šios ribos viršijimas nebūtų tragedija.

„Mes matome, kad ir kitos ES valstybės irgi sunkiai jį atitinka. Europos prognozės rodo, kad kitų metų vidutinis fiskalinis deficitas yra apie 3,6 proc. BVP, netgi turint omeny ir tai, kad dauguma ES valstybių neskiria nei 5 procentų gynybai, nei keturių, nei trijų procentų“, – „Žinių radijui“ sakė V. Augustinavičius.

Vyriausybė – spąstuose

[[ge:lrytas:lrytas:43866934]]

Kaip sakė buvęs premjeras, Seimo narys demokratas Algirdas Butkevičius, Vyriausybė yra tarsi įkliuvusi į spąstus.

„Ši Vyriausybė papuolė į tam tikrus spąstus, kurie matėsi anksčiau. Jie atsidūrė tokioje situacijoje, kad turi arba tam tikrų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų nevykdyti, pavyzdžiui, sparčiai nedidinti darbo užmokesčio, nedidinti minimalios mėnesinės algos ir nevykdyti socialinių programų, tai kelia stiprų išlaidų augimą, o tokio stipraus pajamų augimo nėra“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ sakė A. Butkevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:44054267]][[ge:lrytas:lrytas:44125337]][[ge:lrytas:lrytas:44238381]]

Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė neabejoja, kad toks pasirinkimas atsilieps. „Tai, žinoma, kad atsilieps. Tai yra vienintelis indikavimas, kad nenorim spręsti problemų tada, kai reikia jas spręsti. Mokesčių klausimų šita valdančioji dauguma nebespręs, ji pasirinko skolos didinimo kelią“, – teigė M. Lingė.

„Saugumo deficitas kainuos daugiau“

Prezidentūra savo poziciją grindžia saugumo argumentu. „Prezidento nuomone, geriau turėti laikiną, proto ribose fiskalinį deficitą negu turėti saugumo deficitą. Nes saugumo deficitas valstybei kainuos žymiai daugiau nei laikinas fiskalinis deficitas“, – „Žinių radijui“ aiškino V. Augustinavičius.

A. Butkevičius, kuris yra ir Biudžeto ir finansų komiteto narys, kelia klausimą, ką reiškia deficitą viršyti „proto ribose“.

„Žiūrint, kas yra proto ribose viršyti deficitą, tai kiekvienas ekonomistas užduotų klausimą, ar tai pasiskolinama kažkokio objekto statybai, kuris po to generuos tam tikras pajamas. Tai padengs anksčiau imtą paskolą ir valstybė neturės finansinės naštos“, – svarstė jis.

Vienur – griežtai, kitur – atlaidžiau

Seimo senbuvis, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas paprastai stoja griežtos fiskalinės drausmės pusėn. Pavyzdžiui, jis pasisako prieš degalų akcizo mažinimą, kuris leistų sumažinti degalų kainas. Tačiau gynybos lėšų klausimu A. Sysas atlaidus.

„Jeigu yra suplanuota, kad mes bent jau artimiausiais metais stengsimės laikytis ne mažiau nei 5 proc. BVP gynybai, vadinasi, turime tai padaryti. Mes matome, kas vyksta Ukrainoje, penkti metai karo – bepročiams taisyklės nerašytos, jie visko gali padaryti.

Tai mes turim turėti minimalius gynybinius pajėgumus, kurie atitiktų NATO standartus, o tai yra pirkimai, užsakymai, avansiniai mokėjimai – visa tai reikia daryti“, – pabrėžė A. Sysas.

Gynybos prekės brangs

Ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Bartkus atkreipia dėmesį į kitą aspektą: plačiai atvėrę piniginę pirkimams, kainas dar labiau didinsime.

[[ge:lrytas:lrytas:44279962]]

„Jeigu mes suplanuosime pinigų, bet gamybinių pajėgumų savo norimiems įgeidžiams neturėsime, tai tokiu atveju žinokite, kad tiesiog gynybinės paskirties prekės pabrangs. Išleisime daugiau pinigų, sukelsime gynybiniame sektoriuje šiokią tokią infliaciją“, – teigė A. Bartkus.

Prezidentūra siūlo didesnį biudžetą surinkti lėšas paimant iš šešėlio. Tačiau, M. Lingės nuomone, planai mažinti biurokratiją ir šešėlį yra tušti. „Jie neturi jokio konkretaus pagrindo, neturi konkrečių projektų, o tai daugiau atsikalbinėjimai viešajai erdvei, nenorint spręsti klausimų“, – sakė jis.

Skeptiškai šiuos planus vertina ir A. Bartkus. „Apie šešėlį visada labai populiaru kalbėti, bet visų pirma reikia iš jo pinigus ištraukti. Tai yra lengva pasakyti, sunku padaryti. Žinot, kada šešėlis traukiasi? Tada, kai ekonomika pradeda eiti į augimo fazę“, – aiškino ekonomistas.

Pasak jo, politikai turėtų daugiau rūpintis ekonomikos augimu. „Mūsų politikos darytojams ateityje nuoroda: papildomai rūpintis ekonomikos augimu, nes išlaidų mažinti mes neturime kur. Ne tik gynybos sektoriuje – tos eilutės yra maksimaliai įtemptos“, – sakė A. Bartkus.

Prognozuojama, kad šiemet valstybės skola sieks 45 proc. BVP. Mastrichto kriterijus leidžia 60 proc. ribą. Tačiau jau kitąmet valstybės skolos tvarkymo išlaidos pirmą kartą viršys milijardą eurų.

Lietuva atsidūrė spąstuose: pinigų reikia vis daugiau, o pasirinkimų lieka vis mažiau (16)