„airBaltic“ viešųjų ir politinių ryšių vadovas Augustas Zilbertas sakė, kad įtariamasis nėra ir anksčiau nebuvo bendrovės valdybos ar stebėtojų tarybos narys. Jis taip pat nurodė, kad „airBaltic“ valdybos ir stebėtojų tarybos nariai turi valstybės pareigūnų statusą ir privalo teikti valstybės pareigūno deklaraciją. Tačiau KNAB patvirtino, kad įtariamasis vis dar yra „airBaltic“ valstybės pareigūnas.
Per baudžiamąjį tyrimą surinkti įrodymai leidžia manyti, kad „airBaltic“ vadybininkas galėjo suorganizuoti bendrovės turto – atsarginių dalių – pardavimą su didesniu nei 55 tūkst. eurų antkainiu, todėl su juo susijusi bendrovė gavo nepagrįsto pelno.
Tyrimas atskleidė, kad už aviacijos atsarginių dalių platinimą bendrovėje atsakingas vadybininkas, padedamas vieno asmens ir pasitelkęs tris juridinius asmenis, suorganizavo sandorius, kad gautų nepagrįstos finansinės naudos iš „airBaltic“ turto pardavimo, o vėliau išplautų neteisėtai gautas lėšas.
Lietuva svarstytų tapti „airBaltic“ dalininke: M. Sinkevičius atsakė, nuo ko tai priklausytų
Pranešta, kad „airBaltic“ vadybininkas žinojo apie Lietuvos bendrovės norą įsigyti iš „airBaltic“ važiuoklės amortizatorių ir jo statramstį. Vadybininkas susitarė su kita bendrove, kad ši pirmiausia nupirktų šias atsargines dalis iš „airBaltic“. Bendrovė jas įsigijo.
Iškart po to vadybininkui priklausanti bendrovė perpirko atsargines dalis ir už 370 tūkst. JAV dolerių perpardavė jas galutinei pirkėjai – Lietuvos bendrovei. Į galutinę pardavimo kainą buvo įtrauktas 55 360 eurų antkainis, dėl kurio, KNAB teigimu, su pareigūnu susijusi bendrovė gavo nepagrįsto pelno.
Susiję straipsniai
Tyrimo metu taip pat surinkta įrodymų, kad dalis nepagrįstai gautų lėšų dividendų pavidalu buvo pervesta tarpinei bendrovei, taip pat į „airBaltic“ vadybininko ir privataus asmens asmenines banko sąskaitas. Taip esą buvo nuslėpta nusikalstama šių lėšų kilmė ir sudarytas įspūdis, kad jos gautos teisėtai. KNAB turimais duomenimis, vėliau asmenys gautas lėšas panaudojo studijoms apmokėti ir namui statyti.
KNAB įtaria asmenį piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, sukčiavimu ir bendrininkavimu plaunant nusikalstamu būdu gautas lėšas.
Be to, KNAB paragino prokuratūrą tęsti per ikiteisminį tyrimą pradėtą priverčiamųjų priemonių taikymo procesą juridiniam asmeniui, kurio vardu „airBaltic“ vadybininkas padarė nusikalstamas veikas.
Rugsėjo 30 d. KNAB perdavė bylą prokuratūrai. Šiuo metu procesui vadovaujanti prokuratūra sprendžia dėl tolesnių veiksmų šioje baudžiamojoje byloje, pradėtoje 2025 m. rugsėjo 2 dieną.