Dr. T. Karpavičius 2026 m. lapkričio 11 d. kalbės Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatre, vyksiančioje verslo konferencijoje „Rytojaus standartas“. Jo pranešimo tema – „Ambicija, peržengianti sienas: kaip kurti tarptautinio masto verslą?“. Renginyje verslo savininkai ir vadovai dalysis patirtimi apie komandų valdymą, pardavimus ir augančio verslo sprendimus.
Savininko nepakeičiamumas gali tapti problema
Paklaustas, ką rodo savininko įsitikinimas, kad be jo įmonėje viskas sugriūtų, dr. T. Karpavičius labiau linkęs įžvelgti problemą pačiame verslo organizavime.
Tiesa, jis išskiria mažą, nuo konkretaus žmogaus darbo priklausančią veiklą. Kai dirba vienas ar keli žmonės, o paslauga paremta jų asmeniniais įgūdžiais, savininko būtinybė suprantama. Tačiau įmonėje, kuri siekia veikti kaip organizacija, turi būti aiškios pareigos ir funkcijos.
Jo požiūriu, sąmoningai kuriamas savininko nepakeičiamumas yra trumparegiškas. Jeigu visi sprendimai ir veiklos tęstinumas priklauso nuo vieno žmogaus, pati struktūra lieka pažeidžiama.
Susiję straipsniai
Todėl apie galimą verslo pardavimą jis siūlo galvoti dar steigiant įmonę. Šis klausimas padeda pažvelgti į ją kaip į savarankiškai veikti turinčią organizaciją. Svarbu, kad pareigos ir atsakomybės būtų paskirstytos taip, jog veikla galėtų tęstis keičiantis žmonėms.
Dr. T. Karpavičius atkreipia dėmesį ir į vadovo komforto zoną. Ilgai dirbant toje pačioje aplinkoje gali susiformuoti situacija, kai pavaldiniai tampa itin palankūs ir nebe visada pasako visą tiesą. Nauji žmonės vadovybėje ar valdyboje, jo nuomone, gali padėti šį uždarumą įveikti.
Pasitikėjimas komanda apima ir galimybę suklysti
Delegavimą verslininkas apibūdina kaip norimą darbo būdą. Radęs stiprų komandos narį, jis pasirengęs perduoti atsakomybes, suteikti didelį pasitikėjimo kreditą ir leisti žmogui atsiskleisti.
Toks pasirinkimas apima ir galimybę suklysti. Kartu išlieka veiklos stebėsena, bendra įmonės kryptis ir atsakomybė už sutartus rezultatus. Kai žmonės susitvarko su užduotimis, reaguoja į sutartus signalus ir ateina su naujomis idėjomis, vadovas turi daugiau pagrindo suteikti jiems savarankiškumo.
Vis dėlto dr. T. Karpavičius nesistengia sudaryti įspūdžio, kad jo paties veikloje delegavimas visada vyksta sklandžiai. Jis pripažįsta kartais įsitraukiantis net į smulkias užduotis ir tokios situacijos nelaiko siekiamybe. Tai sieja ir su dideliu darbo tempu, lūkesčiais bei ambicijomis, kuriuos ne visiems komandos nariams pavyksta atliepti.
Jo požiūriu, vadovo dėmesys turėtų krypti į strateginius tikslus, jų įgyvendinimą ir naujų veiklos krypčių paiešką. Nuolatinis dalyvavimas kiekvienoje kasdienėje funkcijoje šiam darbui palieka mažiau erdvės.
Augimas turi atsispindėti pelne
Kalbėdamas apie verslo plėtrą, dr. T. Karpavičius pirmiausia atkreipia dėmesį į apyvartos ir pelno skirtumą. Didesni pardavimai gali atrodyti įspūdingai, tačiau savaime dar neparodo, ar įmonė dirba geriau.
„Verslo esmė nėra padaryti kaip galima didesnius pardavimus ir didesnę apyvartą“, – sako jis.
Pasak verslininko, verslo tikslas yra didinti pelną, o prielaida, kad auganti apyvarta visada atneš daugiau uždarbio, pasitvirtina ne kiekvienu atveju. Kartais ir su mažesne pardavimo apimtimi galima pasiekti panašų finansinį rezultatą.
Šią mintį jis iliustruoja pasirinkimu: jeigu būtų galima uždirbti 5 proc. mažiau pelno, tačiau tam skirti 50 proc. mažiau darbo laiko, toks variantas jam būtų priimtinas.
„Tai aš imu šitą variantą“, – savo pasirinkimą įvardija dr. T. Karpavičius.
Šis pavyzdys atskleidžia jo požiūrį į efektyvumą. Vertinant verslo rezultatą, svarbu matyti ir tai, kiek pastangų bei laiko jam pasiekti prireikia. Apyvartos didėjimas prasmingas tuomet, kai savininkas supranta, kaip jis keičia pelną ir visos veiklos organizavimą.
Vertingiausi žmonės geba pasiekti pokytį
Rinkdamasis komandą dr. T. Karpavičius daug reikšmės teikia iniciatyvai, norui mokytis, gebėjimui užduoti klausimus ir atsakomybei. Kartais susitikimas su kandidatu paskatina pažvelgti plačiau nei į konkrečią laisvą poziciją: žmogus gali jai netikti, bet turėti savybių, dėl kurių norisi jį matyti komandoje.
Šį požiūrį jis lygina su investavimu į startuolius. Pasak verslininko, jis yra investavęs į daugiau nei šimtą startuolių ir matęs situacijų, kai pirminė idėja neatrodo perspektyvi, tačiau pati komanda palieka stiprų įspūdį. Tokiais atvejais investuojama tikintis, kad kartu dirbantys žmonės gebės surasti kitą, sėkmingesnę kryptį.
„Brangiausiai kainuoja tie žmonės arba tie darbuotojai, kurie gali padaryti tam tikrą pokytį arba pasiekti rezultatą“, – sako dr. T. Karpavičius.
Jis vertina žmones, kuriems galima patikėti užduotį ir tikėtis, kad ji bus įgyvendinta. Ypač svarbu, kai darbuotojo gebėjimai sutampa su jo paties ambicija pasiekti rezultatą. Tokį indėlį, verslininko požiūriu, natūralu tinkamai įvertinti ir finansiškai.
Kartu stipri komanda turi gebėti pasakyti vadovui tiesą, kritikuoti ir kelti nepatogius klausimus. Vien pritarimo jo sprendimams nepakanka.
„Turi būti maksimali koncentracija į rezultatą“, – pabrėžia jis.
Todėl ir kreipdamasis į konkrečios srities ekspertus dr. T. Karpavičius tikisi diskusijos bei argumentų. Konsultacijos vertę jis mato galimybėje išgirsti, ką reikėtų daryti kitaip.
Klaidos išmokė greičiau priimti sprendimus
Apie savo verslo patirtį dr. T. Karpavičius kalba atvirai.
„Aš turbūt esu padaręs visas įmanomas klaidas, kaip tai blogai beskambėtų“, – sako jis.
Tarp jų mini plėtros projektus ir komandos pasirinkimą. Viena svarbiausių išmoktų pamokų – pastebėjus, kad judama netinkama kryptimi, neatidėlioti sprendimo. Jeigu planai nevykdomi, vien vilties, kad situacija savaime pasikeis, nepakanka.
Kitokią pamoką paliko Italijoje vystyta ir vėliau parduota tarpusavio skolinimosi platforma. Tuo metu komanda buvo susitelkusi į Italijos rinką: ten jis gyveno ir turėjo verslo ryšių. Šiandien, vertindamas tą patirtį, verslininkas mano, kad nuo pradžių vertėjo svarstyti didesnes rinkas, pavyzdžiui, Prancūziją ar Vokietiją.
Šis pavyzdys jam siejasi su ambicijos mastu. Net ir sėkmingai užbaigtas projektas gali palikti klausimą, kokių galimybių nebuvo išnaudota dėl pernelyg siaurai pasirinktos veiklos geografijos.
Svarbu ir tai, kaip pasiekiamas rezultatas
Planuodamas įmonių ateitį dr. T. Karpavičius dažniausiai žvelgia penkerius–septynerius metus į priekį. Šią perspektyvą skaido į trumpesnius laikotarpius, o planus peržiūri atsižvelgdamas į sektorių ir besikeičiančią situaciją. Ilgalaikė kryptis išlieka, tačiau į neatidėliotinas problemas, jo teigimu, reikia reaguoti iš karto.
Finansus ir strategiją jis stengiasi laikyti arčiau savęs. Kiek detaliai įsitraukia, priklauso nuo konkrečios įmonės ir jos raidos etapo.
Per laiką keitėsi ir jo požiūris į patį rezultatų siekimą. Anksčiau, pasak verslininko, jis buvo labiau linkęs manyti, kad tikslas pateisina visas priemones. Dabar pripažįsta, jog „ne mažiau svarbu yra, kaip tu tai pasieki“.
Sąžiningumą, lojalumą, atsakomybę ir ilgalaikę perspektyvą jis įvardija tarp svarbiausių savo vertybių. Šiandien kalbėdamas apie verslą dr. T. Karpavičius greta finansinio rezultato akcentuoja ir žmones, priimamų sprendimų kokybę bei gebėjimą mokytis iš savo patirties.
Konferencijos „Rytojaus standartas“ dalyviams dr. T. Karpavičius linki ateiti atviriems naujoms mintims, užduoti klausimus ir tai, ką išgirs naudingo, pritaikyti savo veikloje. Pokalbio pabaigoje jis kviečia renginyje drąsiai kreiptis tiek į jį, tiek į kitus pranešėjus.