„Kalbant apie skolos prognozę, (...) ji tikrai, visų pirma, neperžengs Mastrichto kriterijų apribojimų. (...) Tai tikrai nebus daugiau nei 60 proc. (...) Dabar esame tik 45 proc. riboje“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo finansų ministras.
Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius pristatė pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis ir patvirtino, kad valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP, taip viršydamas Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. ribą.
Finansų ministras T. Valys tikslaus deficito dydžio kol kas neatskleidžia, tačiau pabrėžia, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Anot jo, 12 Bendrijos šalių jau dabar prognozuoja kitąmet viršysiančios 3 proc. deficito ribą.
Ekonomistas – apie šildymo bei maisto produktų kainas Lietuvoje: ko galėtų imtis valstybė?
Ministras taip pat nurodė, kad Lietuva siekia ES fiskalinių taisyklių išimčių, susijusių su padidėjusiomis gynybos išlaidomis ir ypatinga saugumo situacija.
Vyriausybės pristatytame 2027 m. biudžeto plane gynybai numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, finansavimas turėtų padidėti 36 mln. eurų.
Susiję straipsniai
Mokesčiui nėra politinio palaikymo
T. Valys sako nematantis pagrindo keisti Loterijų mokesčio įstatymą, ką ketino siūlyti projektą parengusi ir dėl to kritikos sulaukusi Finansų ministerija, nes tam nėra politinio palaikymo.
„Šitas projektas (...) nebuvo mano asmeninė iniciatyva. Jį rengė už šią sritį atsakingas viceministras. Pasitikiu savo komanda ir nemanau, kad žmogų reikia atleisti už pateiktą pasiūlymą, ypač kai buvo kreiptasi į visas atitinkamas institucijas, prašant vertinimo“, – ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje sakė T. Valys.
Ministras teigė nematantis tikslo tęsti įstatymo pataisų projektą, tačiau pabrėžė, kad dabartinė loterijų mokesčio sistema nėra gera.
„Tačiau tai nereiškia, kad dabartinė sistema yra gera ir jos nereikėtų keisti. Šiuo metu visos loterijų mokesčio surenkamos lėšos patenka į valstybės biudžetą, tačiau nėra tiesioginio mechanizmo, užtikrinančio sporto, kultūros ir kitų visuomenei naudingų veiklų finansavimą iš šitų pajamų“, – kalbėjo jis
Pasak ministro, problema niekur nedingo, todėl būtina ieškoti kitų sprendimų, kurie užtikrintų skaidrų ir tvarų finansavimą.
Kaip skelbė ELTA, Finansų ministerija registravo lošimo mokesčių pakeitimo projektą, kuriame numatoma 10 proc. loterijų mokesčio skirti į biudžetą, dar 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams.
Finansų ministerija skaičiavo, kad, jei minėti pakeitimai dėl loterijų mokesčio būtų priimti, biudžetas kasmet netektų 11,9 mln. eurų – ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į loterijų organizatorių praėjusių metų veiklos rodiklius.
Visgi valdančiosios koalicijos partneriai demokratai jau išsakė poziciją, kad tokio projekto nepalaikys – sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sakė, kad politinė jėga siūlys didinti loterijų verslui taikomus mokesčius.