Ragina pažvelgti į Europą
„Labai liūdina. Tai yra tendencija, kuri tęsiasi jau antrus metus“, – apie parduodamus maitinimo sektoriaus verslus kalbėjo E. Šiškauskienė.
Ji pridūrė, kad parduodamų verslų ateityje tik daugės. Pasak E. Šiškauskienės, tiek apsisprendusius parduoti verslą, tiek bankrutuojančius ar uždarančius restoranus vienija ta pati problema – nebepakeliami mokesčiai.
Ekonomistas – apie šildymo bei maisto produktų kainas Lietuvoje: ko galėtų imtis valstybė?
„Prekybos centruose yra begalė restoranų, kurie norėtų užsidaryti, bet negali, nes yra dešimčiai metų sudarytos sutartys ir didžiulės baudos“, – pasakojo E. Šiškauskienė.
Pašnekovės teigimu, sektorių spaudžia verslo išgales lenkiantis minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, produktų ir energijos brangimas. Situaciją įkaitino ir 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, skirtos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam verslui, panaikinimas.
Apie tai, kad šiuo metu 21 proc. siekiantį mokestį reikėtų mažinti, maitinimo sektorius kalba jau ne vienerius metus. E. Šiškauskienė sako, kad PVM tarifas Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp visų Europos šalių.
„Visa Europa susiprato, išskyrus mūsų valdžią. Mes prognozavome, kad pakėlus PVM surinksime mažiau visų kitų mokesčių – ir gyventojų pajamų, ir pelno mokesčio. <...> Dabar tai matome iš oficialių šaltinių. Ir yra be galo didelis šešėlio augimas, nes mažesnės maitinimo įstaigos tiesiog negali išgyventi“, – teigė pašnekovė.
Susiję straipsniai
Ji ragino atkreipti dėmesį į gilesnę problemą, su kuria susiduria visuomenė.
„Labai apmaudu, nes maitinimo įstaiga nėra prabangos dalykas. Tai yra socializacijos vieta. Ir kai kokiame miestelyje užsidaro paskutinis restoranas, tai yra tragedija. Žmonės neturi, kur rengti vestuvių, gimtadienių ar šermenų“, – sakė E. Šiškauskienė.
Maitinimo sektorių kaustantys sunkumai, anot E. Šiškauskienės, per prastėjančią maisto kokybę atsirita ir iki moksleivių.
„Patys maitintojai sako, kad anksčiau kotletuose buvo 80 proc. mėsos, o dabar – tiek pat batono“, – teigė pašnekovė.
Ministerija siūlo kitą išeitį
Remiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) šiemet paskelbtais duomenimis, 21 proc. siekiantį PVM be Lietuvos dar taiko Latvija. Didesnį tarifą taiko tik dvi Europos Sąjungos (ES) šalys – Estija (24 proc.) ir Danija (25 proc.).
Net 12 ES šalių taikomas PVM tarifas neviršija 10 proc. ribos. Mažiausias – Liuksemburge (3 proc.), Slovakijoje (5 proc.) ir Vengrijoje (5 proc.).
Lietuvoje PVM sudaro apie 60 proc. visų maitinimo sektoriaus sumokėtų mokesčių, todėl, ministerijos vertinimu, mokesčio svarba biudžetui yra didelė.
Nors taikyta PVM lengvata didesnei daliai įmonių padėjo veikti pelningai, EIMIN pažymi, kad dauguma įmonių ir anksčiau susidūrė su sunkumais. Esą lengvata daliai įmonių tik atidėjo bankrotą.
„Dabartiniu laikotarpiu maitinimo įstaigos susiduria su situacija, kai bendras parduodamų paslaugų kiekis išlieka stabilus, tačiau rinkos dalyvių skaičius yra išaugęs ir toliau auga. Kitaip tariant, ribota paklausa tenka didesniam įmonių skaičiui, o tai aštrina konkurenciją dėl esamų klientų.
J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Dėl šios priežasties dalies įmonių pajamos mažėja, o nuolat augančios nuomos ir darbo užmokesčio išlaidos lemia prastėjančią šių įmonių finansinę padėtį“, – rašoma EIMIN vertinime.
Šiame kontekste ministerija siūlo dalį sektoriaus sumokamų PVM lėšų nukreipti atvykstamojo turizmo plėtrai. Tai esą ne tik padėtų padidinti maitinimo sektoriaus paslaugų paklausą, bet ir turėtų teigiamą poveikį apgyvendinimui, pramogoms, renginių organizavimui ir kitoms susijusioms veikloms.
Vėl siūlys mažinti PVM?
Pataisą dėl lengvatinio PVM maitintojams gražinimo pernai registravęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, socialdemokratas Saulius Čaplinskas portalui Lrytas teigė, kad prie šio klausimo ir vėl verta grįžti.
„Priežastys, dėl kurių siūliau mažinti PVM maitinimo paslaugoms, niekur nedingo. Sektorius ir toliau susiduria su augančiomis veiklos sąnaudomis, darbuotojų trūkumu ir ribotomis galimybėmis didėjančias išlaidas perkelti vartotojams“, – teigė politikas.
Jis taip pat antrino E. Šiškauskienės mintims dėl rizikų, susijusių su maisto kokybe. S. Čaplinsko teigimu, kai maitinimo įstaigos patiria nuolatinį ekonominį spaudimą, jos turi ieškoti būdų mažinti sąnaudas.
„Vienos kelia kainas, kitos mažina porcijas, keičia tiekėjus ar siūlomų patiekalų sudėtį. Tai nereiškia, kad finansinių sunkumų patiriančios įmonės būtinai pradeda gaminti prastesnį maistą, tačiau rizika taupyti kokybės ir įvairovės sąskaita didėja“, – argumentavo pašnekovas.
Jo manymu, 12 proc. tarifas galėtų būti racionalus kompromisas tarp paramos sektoriui ir valstybės biudžeto interesų.
„Mažesnis PVM galėtų padėti išsaugoti darbo vietas, sumažinti spaudimą kelti kainas ir sudaryti palankesnes sąlygas sąžiningai konkurencijai.
Žinoma, PVM sumažinimas savaime negarantuoja mažesnių kainų. Tačiau jis suteiktų verslui daugiau finansinio lankstumo, o konkurencingoje rinkoje dalis šios naudos galėtų pasiekti ir vartotojus“, – aiškino Seimo narys.
Politikas pridūrė, kad tokiu atveju tiesioginės PVM įplaukos į valstybės biudžetą trumpuoju laikotarpiu sumažėtų. Tačiau vertinti vien šį skaičių, svarstė Seimo narys, reikštų nematyti platesnio ekonominio poveikio.
„Jeigu palankesnės veiklos sąlygos padėtų išsaugoti įmones ir darbo vietas, skatintų vartojimą bei mažintų paskatas veikti šešėlyje, dalis prarastų pajamų galėtų sugrįžti per kitus mokesčius ir didesnį ekonominį aktyvumą.
Kiek ši nauda kompensuotų sumažėjusias PVM įplaukas, turi parodyti skaičiavimai, o ne prielaidos. Todėl svarbu vertinti ne tik tiesioginį poveikį biudžetui, bet ir užimtumo, oficialiai apskaitomos apyvartos bei kitų mokestinių pajamų pokyčius“, – teigė S. Čaplinskas.