Aleksandras Izgorodinas. Energijos kainas vėl kelia nerimas dėl tiekimo Artimuosiuose Rytuose

TTF dujų kaina pakilo 8,9% iki €81,43 už megavatvalandę, o „Brent“ nafta – pagrindinis tarptautinis naftos kainų etalonas – pabrango 2,4% iki 104,72 JAV dolerio už barelį.

Savaitės pradžioje kainos šiek tiek mažėjo, kai G7 šalių vyriausybės susitarė panaudoti avarines naftos atsargas, tačiau ketvirtadienį kainos vėl pradėjo kilti. Iranas suintensyvino tanklaivių atakas Hormūzo sąsiauryje – siaurame jūrų koridoriuje, jungiančiame Persijos įlanką su tarptautiniais laivybos maršrutais, – per savaitę užpuolęs devynis laivus. Tuo pačiu metu pirmasis Atlanto uraganas šį sezoną sustabdė maždaug ketvirtadalį naftos gavybos JAV Meksikos įlankoje.

Ketvirtadienį „Brent“ naftos kaina savaitės eigoje buvo pakilusi 4 %, tačiau penktadienį šiek tiek sumažėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad JAV nesmogs Iranui iki lapkritį vyksiančių Kongreso vidurio kadencijos rinkimų. Dujų rinkoje taip pat vyravo tiekimo rizikos nuotaikos, nes Europa yra priklausoma nuo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Persijos įlankos regiono, kad iki žiemos galėtų papildyti saugyklas.

Penktadienio vakarą prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Rusija atnaujins dyzelino tiekimą į JAV ir pasaulio rinkas. Vienu metu planuojama pristatyti daugiau nei 300 tūkst. tonų, o nuo lapkričio tiekimas turėtų dar didėti.

JAV iždo departamentas išdavė leidimą tokiam importui, panaikindamas nuo 2022 metų galiojusį draudimą. Kadangi naujiena buvo paskelbta jau po rinkų uždarymo, jos poveikis penktadienio kainoms neatsispindėjo. Analitikai abejoja, ar šis sprendimas reikšmingai sumažins pasaulinį degalų trūkumą, todėl rinkų reakcija turėtų išryškėti šią savaitę.

Euro zonos stambiųjų bendrovių indeksas „Euro Stoxx 50“ sumažėjo 1,0 % iki 6 173,37 punkto. Tarp didžiųjų rinkų labiausiai smuko Italijos FTSE MIB (-1,5 %, iki 49 746 punktų) ir Prancūzijos CAC 40 (-1,2 %, iki 7 803,33 punkto, tai jau antra neigiama savaitė iš eilės). Tuo metu Vokietijos DAX (-0,6 %, iki 25 087,27 punkto) ir Ispanijos IBEX 35 (-0,3 %, iki 19 033,10 punkto) išsilaikė geriau.

Susirūpinimas Prancūzijos viešaisiais finansais, anksčiau daugiausia atsispindėjęs obligacijų rinkoje, pradėjo slėgti ir akcijų rinkas. Prancūzijos centrinio banko vadovas situaciją pavadino rimta, tačiau teigė, kad Europos Centrinio Banko (ECB) pagalba nėra reikalinga. Investuotojai ir toliau reikalavo didesnės grąžos už Europos finansinį turtą.

Papildomą spaudimą rinkoms darė brangstanti energija pramonės įmonėms bei griežtesnė ECB retorika. Penktadienio atšokimas atpirko tik dalį savaitės nuostolių.

S&P 500 indeksas pakilo 1,2 % iki 7 811,54 punkto, o „Nasdaq Composite“ ūgtelėjo 0,6 % iki 27 366,17 punkto ir fiksavo jau ketvirtą augimo savaitę iš eilės, nors savaitė buvo gana nepastovi.

Technologijų bendrovių akcijos savaitės pradžioje pasiekė rekordines aukštumas, tačiau trečiadienį 10 metų JAV valstybės obligacijų pajamingumas pakilo beveik iki 5,37 % ir pasiekė aukščiausią lygį per 24 metus.

Ketvirtadienį puslaidininkių ir dirbtinio intelekto bendrovių akcijos smuko, investuotojams pradėjus abejoti, ar su DI susijusios pajamos pateisina dabartinį investicijų mastą.

Stipri paklausa JAV obligacijų aukcionuose ir penktadienį sumažėjusios naftos kainos padėjo rinkoms atsigauti. Vis dėlto mažesnės bendrovės, kurios yra labiau priklausomos nuo skolinimosi, neatsitiesė. Russell 2000 indeksas sumažėjo 0,9 % iki 2 806,98 punkto.

Euras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 0,3 % iki 1,1213 JAV dolerio. Tai atitiko aukštesnius JAV obligacijų pajamingumus ir didesnę rizikos premiją Europos turto klasėms.

Aukso kaina pakilo 1,3 % iki 4 216,30 JAV dolerio už unciją, o sidabras pabrango 1,2 % iki 60,67 JAV dolerio. Nepaisant stipresnio dolerio, didžioji dalis brangimo įvyko penktadienį. Nors nebuvo vieno aiškaus katalizatoriaus, tai atitinka išaugusią saugaus prieglobsčio turto paklausą dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.

Apskritai energijos kainų kilimas atgaivino infliacijos baimes, kurios didino skolinimosi kaštus ir labiausiai slėgė rinkas bei bendroves, jautrias tiek energijos kainų, tiek palūkanų normų pokyčiams.

Euro zonos mažmeninės prekybos apimtys rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 0,1 %, po 0,6 % kritimo mėnesiu anksčiau. Ryškiausias augimas fiksuotas Vokietijoje (+1,3 %), kuri atsitiesė po daugiau kaip 3 % sumažėjimo liepą. Tuo metu Prancūzijoje pardavimai sumažėjo 1,1 %, o Ispanijoje ir Italijoje buvo užfiksuotas nedidelis augimas.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje padidėjo 0,8 %, nors Vokietijoje jos buvo 0,4 % mažesnės. Didžiausią neigiamą įtaką ir toliau darė degalų pardavimai, kurie dėl išaugusių kainų sumažėjo 3,7 % per metus. Tuo metu kitose mažmeninės prekybos kategorijose augimas siekė 1,5–2 %.

Vokietijos ir Prancūzijos gamybos apimtis rugpjūtį šiek tiek padidėjo po sumažėjimo prieš mėnesį – atitinkamai 0,6% ir 0,3% per mėnesį, o Italijoje ir Ispanijoje užfiksuotas sumažėjimas. Visose keturiose didžiausiose euro zonos ekonomikose gamybos apimtis buvo mažesnė nei prieš metus, Vokietijoje – 0,4%.

Vokietijoje kompiuterių ir elektronikos gamyba buvo tarp nedaugelio vis dar augančių sektorių, o automobilių, drabužių ir medienos gaminių gamyba išliko mažesnė nei prieš metus. Didelių transporto priemonių – lėktuvų, laivų, traukinių ir karinės technikos – gamyba pastaraisiais mėnesiais augo dviženkliu tempu ir rugpjūtį metinis augimas siekė beveik 20%. Tačiau vasaros pabaigoje naujų tokių transporto priemonių užsakymų gerokai sumažėjo, o tai ateinančiais mėnesiais gali neigiamai paveikti Vokietijos gamybos apimtį.

ISM paslaugų indeksas – JAV paslaugų sektoriaus pirkimų vadovų apklausa – rugsėjį sumažėjo nuo 55,4 iki 54,9 punkto, tačiau išliko aukštame lygyje. Nuotaikas palaikė stabilus aktyvumas ir sparčiai augantys nauji užsakymai, o brangstanti energija toliau didino sąnaudas: apklausos duomenimis, sąnaudos JAV paslaugų sektoriuje augo sparčiausiai nuo 2022 m. vidurio.

Pasauliniu mastu paslaugų sektoriaus nuotaikos dėl stiprios paklausos toliau gerėjo ir rugsėjį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. pavasario. Euro zonos paslaugų sektoriaus PMI – pirkimų vadovų indeksas, mėnesinė verslo apklausa, kurios rodmuo virš 50 rodo augimą, – pakilo iki 53 punktų, o Kinijoje šis rodiklis kilo nuosaikiau – iki 51,6 punkto.

Trečiadienį JAV bus paskelbti rugsėjo vartotojų kainų duomenys. Prognozuojama, kad bendroji infliacija padidės nuo 3,4 % iki 3,6 %, o bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, nuo 2,4 % iki 2,5 %. Didesnis nei tikėtasi rezultatas galėtų atgaivinti diskusijas apie tolesnį palūkanų normų didinimą po rugsėjį įvykdyto JAV Federalinio rezervo sprendimo.

Ketvirtadienį bus skelbiami JAV mažmeninės prekybos, gamintojų kainų, bedarbių paraiškų, Filadelfijos FED ir Niujorko regioninės pramonės apklausų duomenys. Penktadienį rinkos sulauks importo kainų ir pramonės gamybos rodiklių.

Euro zonoje penktadienį skelbiamas galutinis rugsėjo infliacijos rodiklis turėtų patvirtinti 3,8 % metinę infliaciją ir 2,5 % bazinę infliaciją. Šie duomenys bus itin svarbūs ECB vertinant, ar energijos kainų augimas pradeda persiduoti platesniam kainų ratui.

Prieš tai bus paskelbti Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos infliacijos duomenys. Ketvirtadienį taip pat laukiama euro zonos rugpjūčio pramonės gamybos statistikos. Prognozuojama, kad gamybos apimtys padidės vos 0,1 % po 0,1 % sumažėjimo mėnesiu anksčiau.

Šią savaitę nei JAV Federalinis rezervų bankas, nei Europos Centrinis Bankas pinigų politikos posėdžių nerengs.