Anot D. Trumpo, tokiais veiksmais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nori sukelti pasauliui problemų“. „Jam geriau liautis“, – sakė D. Trumpas, prieš pasiūlydamas Ukrainai „rasti naują lyderį, kuris galėtų sudaryti susitarimą“.
Tačiau kiti dėl dyzelino eksporto iš Persijos įlankos regiono apribojimo kaltina JAV ir Izraelio karą su Iranu.
Po to, kai D. Trumpas paskelbė prieštaringai vertinamą susitarimą dėl dyzelino importo iš Rusijos, BBC išnagrinėjo, kas labiausiai paveikė degalų tiekimą pastaraisiais mėnesiais ir metais.
Artėjantis ruduo taps dar vienu išbandymu gyventojams: prognozė, kam teks labiausiai paploninti piniginę
Kas nutiko pasaulinėms dyzelino kainoms?
Nors kylančios dyzelino kainos tiesiogiai paveikia vairuotojus, kyla platesnis susirūpinimas dėl jo naudojimo sunkvežimiuose, furgonuose ir laivuose, kurie sudaro pasaulinių tiekimo grandinių pagrindą. Bet koks transporto išlaidų padidėjimas gali atsispindėti vartotojams aukštesnių kainų pavidalu.
Susiję straipsniai
Remiantis naujausiais JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, vidutinės mažmeninės dyzelino kainos JAV spalio 5 d. buvo 6,2 dolerio – šiek tiek mažiau nei rugsėjo 21 d. rekordas – 6,5 dolerio už galoną (apie 3,8 litro).
Prieš karą su Iranu galonas dyzelino JAV kainavo apie 3,5 dolerio.
Laivybos duomenų bendrovės „Kpler“ duomenimis, 2025 metais pasaulyje per dieną buvo eksportuojama apie 6,8 mln. barelių dyzelino. Eksportas sudaro maždaug ketvirtadalį viso pasaulyje suvartojamo dyzelino, likusi dalis gaunama iš vidaus gamybos.
Šių metų rugsėjį pasaulinis eksportas sumažėjo iki 5,8 mln. barelių per dieną – maždaug milijonu barelių.
Kiek tiekimo prarasta iš Rusijos?
Pernai Rusija eksportuodavo apie 810 tūkst. barelių dyzelino per dieną. Šį rugsėjį – jau tik po 140 tūkst. barelių per dieną, arba net 670 tūkst. barelių mažiau.
Jonathano Leaderio Maynardo iš Londono karališkojo koledžo teigimu, dauguma analitikų sutinka, hjog Rusijos naftos produktų, įskaitant dyzeliną, eksporto sumažėjimą pirmiausia lėmė Ukrainos dronų atakos, o ne tarptautinės sankcijos.
Kiek tiekimo buvo prarasta iš Artimųjų Rytų?
Artimieji Rytai yra ne tik pagrindinis naftos eksportuotojas, bet ir svarbus pasaulinis dyzelino gamybos centras.
2025 m. Persijos įlankos valstybės – Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas, Bahreinas ir Omanas – eksportavo apie 1,4 mln. barelių dyzelino per dieną. 2026 metų rugsėjį šis kiekis sumažėjo iki maždaug 670 tūkst. barelių per dieną.
Šį staigų nuosmukį lėmė JAV ir Irano karo poveikis rafinuoto dyzelino eksporto srautui iš Persijos įlankos valstybių per Hormūzo sąsiaurį.
Eismo srautus vandens keliuose smarkiai sutrikdė Irano smūgiai tanklaiviams ir JAV vykdoma Irano uostų blokada.
Nors laivų sekimo įmonių skaičiavimai rodo, kad žalios naftos srautas vandens keliu praėjusį mėnesį grįžo į beveik prieškarinį lygį, dyzelino eksporto apimtys iš Artimųjų Rytų išliko gerokai mažesnės.
Tad kuris konfliktas turėjo daugiau įtakos?
Skaičiai rodo, kad konfliktas su Iranu turėjo didesnę įtaką pasauliniam dyzelino eksporto apimčių sumažėjimui nei karas Ukrainoje.
Rusijos eksportas sumažėjo maždaug 670 tūkst. barelių per dieną, palyginti su maždaug 810 000 barelių sumažėjimu iš Artimųjų Rytų.
Tačiau analitikai pabrėžia, kad abu yra reikšmingi.
„JAV ir Irano konfliktas 2026 metais sukėlė didelį sukrėtimą pasaulinėms energijos rinkoms, tačiau dabar tebesitęsiantis Rusijos ir Ukrainos karas sustiprina šį spaudimą, uždarydamas Rusijos naftos perdirbimo gamyklas“, – BBC Paulas de Leeuwas, Roberto Gordono universiteto Energetikos pertvarkos instituto direktorius.
Jam pritarė ir naftos rinkos analitikas Rory Johnsonas iš „Commodity Context“, kuris teigė, kad Ukrainos išpuoliai „iš esmės išstumia iš rinkos antrą pagal dydį pasaulyje dyzelino eksportuotoją“.
Ar pataisys padėtį D. Trumpo viražai?
JAV prezidentas po pokalbio su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu paskelbė, jog Rusija pažadėjo nedelsdama tiekti 300 tūkst. tonų dyzelino, dar 500 tūkst. tonų lapkritį ir papildomai milijoną tonų gruodį.
Sergejus Vakulenko, Carnegie Berlyno Rusijos ir Eurazijos studijų centro mokslininkas, pažymi, kad Rusijos naftos perdirbimo gamyklos per mėnesį pagamina maždaug 5,8 mln. tonų dyzelino. Iš šio kiekio, jo paskaičiavimais, nuo 1,2 iki 2 mln. tonų per mėnesį galėtų būti galima eksportuoti.
Rusijoje gaminamas vasarinis ir žieminis dyzelinas, skirtas atitinkamai aukštesnei nei -5 °C ir žemesnei nei -35 °C temperatūrai. Rudenį, nuėmus derlių, šalis pereina prie žieminio kuro, todėl likusio vasarinio dyzelino iki pavasario šalyje beveik nebereikia naudoti.
Jo teigimu, nuo liepos mėnesio Rusijoje galiojantis dyzelino eksporto draudimas gamintojams iš esmės tapo kvotų sistema. Anot jo, kai kurioms įmonėms neoficialiai leidžiama gabenti dyzeliną naudojant skirtingus muitinės kodus.
Net jei Rusija kitą mėnesį eksportuotų 500 tūkst. tonų dyzelino, tai sudarytų mažiau nei 4 proc. pasaulinės paklausos, skelbia Unian.
Pasak „Kpler“, iki 2025 m. Rusija jūra eksportuodavo vidutiniškai 2,6 mln. tonų dyzelino per mėnesį. Daugiau nei pusę šio kiekio importavo Turkija ir Brazilija.
„Jei atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas tęsis dabartiniu tempu, taps neįmanoma eksportuoti tokių kiekių nepakenkiant vidaus rinkai“, – teigia Vladimiras Nikitinas, naftos rinkos analitikas iš „Seala AI“.
Taip pat verta paminėti, kad Rusijos dyzelino tiekimas suteiks labai ribotą finansinę paramą Kremliui. Pasak Aleksandro Kolyandros, konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ Europos operacijų direktoriaus, jei Rusija kas mėnesį parduotų 3 mln. tonų dyzelino, eksportuotojai per šešis mėnesius uždirbtų maždaug 1,2 mlrd. dolerių daugiau nei esant dabartiniams apribojimams.
Tuo pat metu, jo paskaičiavimais, papildomos pajamos į Rusijos federalinį biudžetą, iš kurio finansuojamas karas, siektų tik apie 100 milijonų dolerių.
„Ukrainos susierzinimas suprantamas. Tačiau tai nesuteiks reikšmingo finansinio postūmio Rusijos karinei mašinai“, – pridūrė A. Kolyandras.