„Tuo keliu yra dirbama“, – „Delfi“ laidoje antradienį sakė V. Karalevičius, klausiamas, ar elektroninių pinigų įstaiga „Bankera“ šiuo metu turi europinio banko veiklos licenciją.
Ikiteisminį tyrimą dėl elektroninių pinigų įstaigos „Bankera“ įkūrėjų veiksmų pernai gegužę pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).
Tyrimas pradėtas po naujienų portalo „15min“ atlikto žurnalistinio tyrimo.
Susiję straipsniai
Jis atskleidė, kad prieš septynerius metus pradėjus platinti kripto žetonus per projektą „Bankera“ surinktos kelių dešimčių milijonų eurų lėšos galėjo būti pervestos į banką „Pacific Private Bank“, kurį prieš žetonų platinimo pabaigą įsigijo „Bankeros“ įkūrėjai – V. Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas.
Tyrimo duomenimis, per pusmetį 2017–2018 metais „Bankeros“ projektas, platinant „Banker“ (BNK) kripto žetonus, pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų, juos įsigijo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Visgi, kaip skelbta, po staigaus susidomėjimo „Bankeros“ pirminiu žetonų platinimu (ICO) BNK žetonai nuvertėjo ir investuotojai patyrė nuostolių.
Anot V. Karalevičiaus, jis negali įvardinti, kokia šiuo metu yra šių žetonų vertė, tačiau pažymėjo, kad jų kaina po žetonų platinimo buvo didesnė negu per jų platinimą.
Tiesa, tyrimą atlikusių žurnalistų surinktais duomenimis, į projektą investavę žmonės liudija, kad šie žetonai yra beverčiai.
Pats verslininkas aiškino, kad minėti žetonai buvo skirti su nuolaida atsiskaityti už įmonių ekosistemos teikiamas virtualiųjų valiutų paslaugas, o jų vertė labai priklauso nuo rinkos – ją esą mažino dėl žurnalistinio tyrimo viešoje erdvėje paskleista neigiama informacija.
„Bet kurio daikto vertė priklauso nuo rinkos, priklauso nuo paklausos ir pasiūlos“, – teigė jis.
Teigiama, kad „turinys yra svarbiau nei forma“
Kalbėdamas apie veiklos licenciją, „Bankera“ įkūrėjas taip pat tikino, kad „turinys yra svarbiau nei forma“, ir kritikavo, jog viešojoje erdvėje esą bandoma sukurti naratyvą, kad „Bankeros“ projektas nėra veikiantis verslas.
„Bankera“ yra sėkmingai išvysčiusi tradicinės bankininkystės paslaugas, (…) tikslai, kurie buvo išsikelti „baltojoje knygoje“ (žetonų platinimo prospekte – ELTA), jie buvo pasiekti, tą patvirtino ir atliktas nepriklausomas auditas. (…) Paslaugos, kurių reikia vartotojams, yra siūlomos, (…) bankininkystės paslaugos yra teikiamos, tikslai yra pasiekti“, – aiškino V. Karalevičius.
„Bankeros“ tikslas ir buvo pasiūlyti bankininkystės paslaugas virtualios valiutos verslams ir asmenims, kurie naudojasi virtualiomis valiutomis – ypač 2017, 2018 metais reguliavimas buvo labai griežtas, tie patys reguliuotojai, centriniai bankai komunikavo, kad virtualios valiutos yra didelė grėsmė ir nerekomendavo jomis naudotis, taip pat ir bankai vengė aptarnauti tokius verslus. Taip kad toks poreikis buvo ir išlieka, būtent tos bankininkystės paslaugos (…) buvo sukurtos, įgyvendintos ir pasiūlytos vartotojams. Šią idėją palaikydami žmonės ir įsigijo žetonų pirminio platinimo metu“, – pridūrė jis.
Jis akcentavo, kad „Bankeros“ įmonės sumokėjo milijonus eurų mokesčių į Lietuvos biudžetą, bendrovėse dirba daugiau nei šimtas žmonių.
Teisėsaugai tęsiant su kripto žetonų platinimo projektu susijusį tyrimą, Monake šiuo metu reziduojantis V. Karalevičius taip pat teigė neketinantis grįžti į Lietuvą apklausai, tikino, kad į klausimus gali atsakyti nuotoliniu būdu.
„Aš su teisėsauga bendradarbiauju, (…) negaliu atvykti dėl šeiminių priežasčių – auginu du mažamečius vaikus“, – kalbėjo verslininkas.
BNK žetonus sukūrė ir išleido Britų Mergelių salose registruota bendrovė „Finalify Ltd.“, o per Lietuvoje registruotą bendrovę „Spectro Finance“ buvo valdoma virtualios valiutos keitykla „SpectroCoin“. Joje investuotojai ir galėjo nusipirkti „Bankera“ žetonų.
Tyrimo duomenimis, iš „SpectroCoin“ sąskaitos Lietuvoje daugiau nei 45 mln. eurų buvo pervesti į kitą tos pačios įmonės banko sąskaitą „Pacific Private Bank“.