Donaldo Trumpo pareiškimai, augančios degalų kainos ir vis didesnį nerimą keliantys valstybės finansai – klausimai, kurie šiandien ne tik kaitina politines diskusijas, bet ir verčia svarstyti, kokių pasekmių gali sulaukti Lietuvos ekonomika.

Kol vieni politikai siūlo mažinti degalų akcizus ir taip palengvinti finansinę naštą gyventojams, kiti primena apie valstybės biudžete žiojėjančias skyles.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad tokioje situacijoje būtina įvertinti ne tik politinių sprendimų patrauklumą, bet ir tikrąją jų kainą. Jo teigimu, nerimą kelia ne vien planuojamas biudžeto deficitas, bet ir tai, kokioms reikmėms valstybė ketina skolintis, o viešasis sektorius, verslui ir gyventojams padidinus mokesčius, taip pat turėtų parodyti pasirengimą taupyti.

Donaldo Trumpo pareiškimai – sunkiai prognozuojami

[[ge:lrytas:lrytas:44450947]]

„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, kalbėdamas apie pastaruosius Donaldo Trumpo pareiškimus dėl sankcijų Rusijai, Ukrainos vadovybės ir galimų energetinių paliaubų, pabrėžė, kad JAV prezidento veiksmus prognozuoti itin sudėtinga.

„Reikia vertinti taip, kaip vertinome iki šiol. Bent jau ekspertinėje bendruomenėje visi supranta, kad pabandyti nuspėti, ką Donaldas Trumpas nori pasakyti arba kokie bus tolesni jo veiksmai, yra beveik neįmanoma misija.

[[ge:lrytas:lrytas:44410639]][[ge:lrytas:lrytas:44282214]][[ge:lrytas:lrytas:44289621]][[ge:lrytas:lrytas:44238381]]

Todėl šį savaitgalį jis niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių situacijų. Pamenu, vos jam pradėjus kadenciją buvo tikrai realiai kalbama apie grėsmę, kad Amerika gali pasitraukti, pasakydama: „Žiūrėkite, mes viską padarėme, ukrainiečiai nepriėmė mūsų sąlygų ir mes traukiamės.“ Bet tai niekada neįvyko.

Todėl tai yra dar viena tokia banga, akivaizdžiai politiškai inspiruota, nes esminis veiksnys yra vadinamieji vidurio kadencijos rinkimai Amerikoje“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Pasak jo, degalų kainos Jungtinėse Amerikos Valstijose tapo itin jautriu vidaus politikos klausimu.

„Degalų kainos ten yra politinė tema, nes jos išaugo ypač drastiškai. Ir Donaldas Trumpas kažkaip bando siųsti savo auditorijai žinutes, kad štai jis kažką daro. Arba, jeigu jam nepavyks padaryti, tai kažkas kitas bus kaltas.

Tai gal dabar ir skiriasi nuo ankstesnių laikotarpių, kad politinė atmosfera dar labiau įkaitusi būtent dėl vidaus politikos. Čia visą laiką galima tikėtis dar drastiškesnių pareiškimų, bet ar pareiškimai virs veiksmais, žino tik D. Trumpas. Ir tai ne visada jis pats žino“, – teigė verslo atstovas.

Sankcijų švelninimas Rusijai kelia saugumo klausimų

Laidos vedėjas Aurimas Perednis atkreipė dėmesį į sprendimus dėl Rusijos dyzelinui taikomų sankcijų švelninimo ir pateikė skaičius, kad šį mėnesį į rinkas galėtų patekti 300 tūkst. tonų rusiško dyzelino, kitą – 500 tūkst. tonų, o vėliau – dar milijoną tonų.

Jo teigimu, toks sprendimas siejamas su smarkiai išaugusiomis degalų kainomis Jungtinėse Valstijose ir kitose pasaulio šalyse. Vedėjas klausė, ar šios priemonės nėra įgyvendinamos Ukrainos ir kitų regiono valstybių saugumo sąskaita.

A. Romanovskis pripažino, kad bent jau viešosios retorikos požiūriu tokie pareiškimai gali turėti neigiamų pasekmių.

„Vienareikšmiškai, bent jau viešosios retorikos prasme, tikrai tai kenkia saugumo situacijai, nes D. Trumpo retorika dažnu atveju daro įtaką. Net ne veiksmai, o pati retorika daro įtaką vienokiems ar kitokiems veiksmams.

[[ge:lrytas:lrytas:44458830]]

Ir, be abejonės, žinodami Rusijos elgseną, suprantame, kad jeigu ji mano, jog jos oponentas daro jai nuolaidą arba kažkaip nusileidžia, tai skatina dar didesnę Rusijos agresiją“, – sakė jis.

Vis dėlto verslo atstovas ragino atskirti politinius pareiškimus nuo realių galimybių juos įgyvendinti.

„Tai čia tikriausiai didžiausia rizika. O realybėje, kaip bus, ar iš viso Rusija turi galimybę eksportuoti ir pateikti rinkai, tai čia dar vienas gali būti rusų blefas, kada jie bando pažadėti tai, ko iš tikrųjų neturi.

Kaip ir galbūt tam tikras D. Trumpo blefas, kada jis žada, kad jo rinkėjai kažką gaus, nors neaišku, ar tai yra realu, ar ne.

Prisiminkime pažadus šimtais procentų kelti muitus. Kuo visa tai baigėsi? Vieną dieną pakelia, kitą dieną atšaukia“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Pasak jo, vertinant JAV politiką Ukrainos atžvilgiu, svarbiausia stebėti ne pareiškimus, o konkrečią paramą.

„Realybėje reikia žiūrėti realią situaciją Ukrainoje, realią JAV paramą – finansinę, ginkluotės paramą.

Ir, pavyzdžiui, „Starlink“ elementas būtų labai svarbus, jeigu staiga D. Trumpo sąjungininkas Elonas Muskas nuspręstų bausti ukrainiečius „Starlink“ atjungimu. Štai tokie dalykai jau turi tiesioginių pasekmių, bet, tikėkimės, tai niekada neatsitiks“, – sakė jis.

Energetinės paliaubos Ukrainai galėtų būti naudingos

A. Romanovskis abejojo, ar susitarimas, kartu su Rusijos dyzelinui taikomų sankcijų sušvelninimu, galėtų turėti įtakos Lietuvos degalų ir energijos kainoms, tačiau pabrėžė, kad pačiai Ukrainai energetinės paliaubos galėtų būti itin reikšmingos.

„Aš abejoju. Šios energetinės paliaubos tikriausiai tuo pačiu yra naudingos ir Ukrainai, nes Ukraina žengia į žiemą ir nemažai kalbama, kad tai gali būti viena sudėtingiausių, jeigu ne sudėtingiausia, žiema.

Tai toks variantas tikrai nebūtų pats blogiausias, gal kaip tik būtų geriausias“, – sakė jis.

Paklaustas, ar energetinės paliaubos galėtų būti net naudingesnės Ukrainai negu Rusijai, verslo atstovas atsakė teigiamai.

„Jeigu dėl energetinių objektų atakų Rusijoje kenčia Rusijos ekonomika, tai dėl energetikos objektų atakų Ukrainoje pirmiausia kenčia Ukrainos žmonės.

Tai čia tikriausiai yra ta kaina, kurią net ir ukrainiečiai sutiktų sumokėti, neatakuodami Rusijos naftos perdirbimo įmonių, kad jų gyventojai galėtų atsikvėpti“, – svarstė jis.

Tačiau tiesioginio poveikio energijos kainoms Lietuvoje A. Romanovskis nesitikėtų.

„Ar tai paveiktų mus? Abejotina, nes nemaža dalimi mūsų kainų kilimas yra susijęs su JAV ir Irano karu ir Hormuzo sąsiaurio uždarymu.

Bet vėlgi tikriausiai mes nesame tokioje dramatiškoje situacijoje ir politine prasme, ir dėl atakų prieš infrastruktūrą, kaip ukrainiečiai, arba kaip Amerika, kurioje ši tema yra politinė karšta bulvė.

Dėl to aš sakyčiau, kad mums tas veiksnys yra labiau antraeilis“, – teigė A. Romanovskis.

Degalų akcizų mažinimas: verslo nuomonės išsiskiria

Kalbai pasisukus apie Lietuvos degalų kainas, aptarti politikų nesutarimai dėl galimų priemonių.

Laidos vedėjas priminė, kad tarp svarstomų pasiūlymų yra degalų kainų lubos, dyzelino akcizo mažinimas, taip pat siūlymas kol kas nesiimti plataus masto priemonių dėl jų poveikio valstybės biudžetui. Aptartas ir viešojo transporto bilietų kainų mažinimas.

Paklaustas, ar verslo bendruomenė palaikytų akcizo mažinimą, A. Romanovskis pabrėžė, kad vieningos pozicijos šiuo klausimu nėra.

[[ge:lrytas:lrytas:44454955]]

„Čia nėra tokio vieno verslo bendruomenės balso arba vienos nuomonės, nes verslo bendruomenėje yra tuo pačiu ir vartotojai, yra verslininkai, kurių verslas beveik niekaip nepriklauso nuo degalų kainų.

Yra verslai, kaip kokia nors „Dolomito“ įmonė Pakruojyje, kurios sąnaudų struktūroje dyzelinas sudaro labai didelę dalį. Tai čia negalima visko subendrinti“, – aiškino jis.

Anot verslo atstovo, svarbiausias klausimas yra valstybės galimybės atsisakyti dalies pajamų, kai jau dabar diskutuojama apie didėjantį biudžeto deficitą.

„Jeigu tu turi tokią įtampą dėl biudžeto formavimo ir mes matome akivaizdžiai, kad kalbama, jog biudžeto deficitas gali būti gerokai didesnis, negu leidžia Europos Sąjunga, tada visą laiką yra klausimas, iš kur tu gausi pajamų, jeigu tam tikras pajamas mažinsi.

Valstybė iš akcizo, reikia pripažinti, užsidirba. Pakilusios kainos atneša daugiau pajamų, o tas pajamų atsisakymas yra dviprasmiškas“, – sakė A. Romanovskis.

Jis atkreipė dėmesį ir į socialinio teisingumo aspektą.

„Akcizo mažinimas daro įtaką visoms socialinėms grupėms – ir labai turtingiems, ir vidutiniškai turtingiems, ir neturtingiems“, – pažymėjo pašnekovas.

Lenkijos pavyzdžio siūlo aklai nekartoti

Lietuvoje dažnai diskutuojama, ar dėl mažesnių degalų kainų Lenkijoje dalis gyventojų ir verslo išlaidų nepersikelia į kaimyninę šalį.

Laidos vedėjas klausė, ar Lietuvai nereikėtų imtis panašių mokesčių mažinimo sprendimų, siekiant išlaikyti degalų pirkėjus savo rinkoje.

A. Romanovskis atkreipė dėmesį į politinį tokių sprendimų pobūdį.

„Visą laiką visi lygiuojasi į Lenkiją. Lenkijoje šitie sprendimai yra ypač politiniai.

Mes prisiminkime, kad prieš pat rinkimus ankstesnės valdžios ten drastiškai mažino kuro, degalų kainas.

Ir štai dabar prieš savaitę buvo sulaikymai būtent kaltinant tuo, kad valstybei buvo padaryta žala dėl dirbtinai sumažinto akcizo ir taip prarandamų pajamų.

Tai yra, sakyčiau, labai politinė situacija Lenkijoje“, – kalbėjo jis.

Vedėjui pastebėjus, kad Lenkijoje taip pat juntama didelė įtampa tarp valdančiųjų ir prezidento, ir paklausus, ar Lietuvai reikėtų sekti kaimyninės šalies pavyzdžiu, A. Romanovskis akcentavo galimą žalą biudžetui.

„Tai jūs įsivaizduokite, lenkai dvigubai sumažino PVM. Mes kalbame apie kosmines sumas.

Ir jeigu mes dabar kalbame, kad trūksta pinigų, nieko nesumažinus, trūksta pinigų mokytojams, aš nežinau, ten sveikatos sistema visiškai braška, neauga Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos.

Tai dvigubai sumažinus degalų PVM, aš nežinau (kas bus - Red.)“, – sakė jis.

Vedėjui pasitikslinus, ar tai reikštų dar didesnę skylę valstybės biudžete, A. Romanovskis atsakė:

„Taip, mes tada turėtume visiškai praskolinti Lietuvą, norėdami bent jau tą patį išlaidų lygį palaikyti.

[[ge:lrytas:lrytas:44458823]]

Beveik nė viena Europos Sąjungos šalis neina tokiu keliu ir Lenkijos pavyzdys yra labai didelė išimtis iš taisyklės.“

Dėl planuojamo biudžeto deficito – nerimas

Pokalbyje pereita prie Lietuvos valstybės biudžeto. Laidos vedėjas priminė, kad svarstomas 3,8 proc. biudžeto deficitas, o skirtingos institucijos ir politikai tokį rodiklį vertina nevienodai.

A. Romanovskis pripažino, kad tokia perspektyva jam kelia nerimą.

„Man tikrai yra neramu. Ir man neramu dėl kelių priežasčių.

Pirma priežastis – kad mes vis dar turime, ir tai yra absoliutus visų politinių partijų prioritetas, išlaikyti gynybos finansavimą. Tai yra taškas.

Bet tuo pačiu Vyriausybė ateina su labai ambicingais pažadais demografijos srityje, kur yra šimtamilijoninis paketas“, – kalbėjo jis.

Verslo atstovas pabrėžė, kad nerimą kelia ne tik pats deficito dydis, bet ir planuojamas valstybės išlaidų paskirstymas.

„Dar daugiau, aš girdžiu, kad 3,8 proc. bus tada, kada kai kurios kitos pozicijos biudžete bus nurėžtos.

Tai reiškia, kad 3,8 proc. jau bus ir nurėžus ne valstybės tarnybos arba viešųjų išlaidų mažinimo prasme, bet finansuojant kitas, socialiai arba ekonomiškai svarbias sritis“, – teigė A. Romanovskis.

Jis pabrėžė, kad galutinių išvadų dar nedaro, nes nėra matęs visų biudžeto skaičių.

„Dar negaliu prognozuoti, kol nematėme galutinių skaičių, bet tas tikrai neramina.

Ir, kaip gerai pasakė politologas Mažvydas Jastramskis, turime būti sąžiningi sakydami, kad biudžeto deficitas yra didelis, ir atsakydami, iš kur galime paimti arba kur galime mažiau išleisti“, – kalbėjo jis.

Pasigenda viešojo sektoriaus taupymo

A. Romanovskio teigimu, galimybės dar labiau didinti mokesčius jau yra ribotos, todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti valstybės išlaidų peržiūrai.

„Paimti daugiau iš mokesčių didinimo mes jau nebegalime, nes ką tik įvyko mokesčių reforma ir dar nežinome realių jos pasekmių.

Bet to diržų veržimosi, pirmiausia viešojo sektoriaus diržų veržimosi, aš nematau.

Ir aš čia visiškai pritariu ekonomistui Nerijui Mačiuliui, kuris sako, kad skolinimasis dabartinėje situacijoje tikrai nėra geriausias sprendimas“, – teigė jis.

Vis dėlto verslo atstovas pabrėžė, kad nekalba apie būtinųjų viešųjų paslaugų finansavimo mažinimą.

„Mes nekalbame apie švietimą, mes nekalbame apie sveikatos apsaugą arba apie socialinius reikalus, bet būtent, liaudiškai tariant, pinigų biurokratijai mažinimą. Šito tikrai aš pasigendu“, – sakė A. Romanovskis.

Vedėjui pasiteiravus, kur konkrečiai būtų galima sutaupyti, pašnekovas atkreipė dėmesį į viešojo sektoriaus dydį.

„Na, mes, žiūrėkite, mes kalbame apie demografinius skaičius, kad Lietuva traukėsi, gyventojų skaičius mažėjo, bet kada mes pasižiūrime į viešojo sektoriaus skaičius, tai jis tik plečiasi.

Viešasis sektorius yra susijęs su išlaidomis, pradedant nuo personalo arba darbuotojų, baigiant infrastruktūra ir kitais dalykais“, – kalbėjo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44458826]]

Kaip simbolinį pavyzdį A. Romanovskis paminėjo viešojoje erdvėje aptarinėtą Krašto apsaugos ministerijos vakarėlį.

„Ir net kažkaip simptomiškai atrodo tas žymusis vakarėlis, nors ne apie kažkokias milijonines sumas kalbame.

Bet to mąstymo, kad štai dabar, kada ką tik buvo pakelti mokesčiai verslui ir gyventojams, reikia parodyti ir viešajam sektoriui, kaip jie veržiasi diržus, aš tos žinutės, deja, vis dar negirdžiu“, – sakė jis.

„Dabar yra ne laikas“

Paklaustas, ar tiki, kad valdžia galėtų pradėti taupyti nuo savęs, A. Romanovskis pabrėžė, kad svarbiausias yra pačių sprendimų priėmėjų požiūris.

„Aš manau, kad čia turi būti vidinis tikėjimas. Kai kas nors ateina ir sako, ar mes norime išleisti papildomai komandiruotei, ar mes norime padaryti didelę šventę užsienio svečiams priimti, tai turėtų būti toks vidinis tikėjimas, jog dabar ne laikas“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto pašnekovas neatmetė galimybės, kad tam tikrų taupymo sprendimų dar bus galima pamatyti galutiniame biudžeto projekte.

„Gal dar per anksti spręsti, gal mes pamatysime biudžetą, nes aš girdėjau, jog ir finansų ministras kažkur viešai buvo pasakęs, kad ministerijoms buvo pasakyta nusirėžti.

Bet, kaip viena ministerija juokavo, 5 procentai mano ministerijoje yra 50 milijonų, 5 procentai kitos ministerijos yra 2 milijonai ar 3“, – pasakojo A. Romanovskis.

Todėl, pasak jo, prieš vertinant konkrečias taupymo priemones, reikėtų sulaukti galutinio biudžeto projekto.

„Sulaukime tų viščiukų ir tada matysime, kur galėsime tikrai skaičiuoti ir žiūrėti skaičius, kurie bus biudžeto projekte“, – teigė jis.

Įspėja ir dėl galimos finansų rinkų reakcijos

Pokalbio pabaigoje vedėjas dar kartą grįžo prie planuojamo biudžeto deficito, kuris galėtų viršyti Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. ribą.

A. Romanovskis pabrėžė, kad jam svarbiausia ne pats skaičius, o priežastys, dėl kurių toks deficitas susidaro.

„Aš labiau matau problemą, iš kur tas deficitas atsiranda. Ir tikriausiai tai pirmiausia uždegs geltoną lemputę, nes Europos Komisija pradės klausti, kodėl mūsų toks deficitas.

Jeigu gynybos klausimais tikriausiai mes galėsime pasiteisinti, tai man didžiausia tikriausiai baimė, kad į tai nesureaguotų tarptautinės finansų rinkos“, – sakė jis.

Anot verslo atstovo, neigiamas valstybės finansų vertinimas galėtų turėti pasekmių Lietuvos skolinimosi sąlygoms.

„Jeigu vis dėlto būtų pripažinta, kad mes pasielgėme netvariai su savo biudžeto planavimu, mes galime gauti geltoną kortelę, pabloginant tą patį skolinimosi reitingą.

Nors ir dabar mūsų skolinimosi palūkanos, lyginant su ankstesniais penkeriais–šešeriais metais, gal yra kelis kartus išaugusios. Jos siekia 4,5 procento, jeigu neklystu.

Ir tai yra iš tikrųjų drastiški skaičiai“, – teigė A. Romanovskis.

[[ge:lrytas:lrytas:44458828]]

Jo teigimu, verslo bendruomenė iš politikų tikisi didesnio susitelkimo ir atsakingesnio požiūrio į valstybės finansus.

„Tai to bendro susitelkimo ir tikriausiai toks lūkestis iš verslo bendruomenės politikams – reikia viduje pradėti tikėti, kad taupymas yra dorybė.

Ne tik taupymas verslo sąskaita, bet ir taupymas savo sąskaita yra dorybė“, – pabrėžė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis.

[[ge:lrytas:lrytas:44454536]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

A. Romanovskis įspėja – tai gali būti pražūtinga: „Turėtume visiškai praskolinti Lietuvą“