Vis dėlto, pasak Vyriausybės vadovo, šiuo metu vyksta tik pirminis tokios priemonės vertinimas, o politinio sutarimo dėl jos įvedimo nėra.
„Nagrinėjimas vyksta, kol kas tai tik labai ankstyva fazė. Mes neturime politinio sutarimo dėl to, nes pažymose, kurias turime (…), tokio sprendimo rezultatas labai įdomiai pateiktas – nuo nulio iki daugiau nei 40 mln. eurų. Didelis diapazonas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Premjero teigimu, svarstant galimybę įvesti viršpelnio mokestį būtina įvertinti ne tik potencialias biudžeto pajamas, bet ir tokio sprendimo poveikį konkrečiai degalų sektoriuje veikiančiai įmonei bei Lietuvos santykiams su kaimyninėmis valstybėmis.
Įtampa dėl biudžeto ir kritika finansų ministrui T. Valiui: „M. Sinkevičius daro didžiausią klaidą“
„Turime omenyje, kad kalbame apie konkrečią įmonę, kuri mums svarbi ir kaip įmonė, kaip didžiulis darbdavys, bet ir tarptautinių santykių, kaimynystės prasme. Todėl mes tai vertiname kompleksiškai, kažkokių politinių judesių nedarome“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
Anot jo, informacija apie galimą tokio mokesčio taikymą jau yra surinkta, tačiau konkrečių sprendimų kol kas neplanuojama.
Susiję straipsniai
Kaip skelbė ELTA, kaimyninė Lenkija nusprendė įvesti viršpelnio mokestį naftos koncernams, o iš jo surinktas pajamas skirti benzino ir dyzelino kainoms mažinti.
Premjero Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė viršpelnio mokesčio pajamomis ketina finansuoti naują degalų kainų mažinimo priemonių paketą.
Dėl viršpelnio mokesčio Lenkijoje buvo kilęs politinis ginčas tarp vyriausybės ir prezidento. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą K. Nawrockis vasarą vetavo.