„Norime užtikrinti, kad paramos priemonės skatintų komplektuoti visą paketą – ne tik turėti saulės elektrinę ant namo stogo, bet ir tinkamą inverterį bei kaupiklį, kuris leistų pasirengti įvairiems scenarijams“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Savickas.
Anot jo, šiuo metu derinamas paramos modelis, o galutinį sprendimą su EK tikimasi pasiekti iki metų pabaigos. Planuojama parama visam įrangos komplektui galėtų siekti apie 3,5 tūkst. eurų.
Ministras pabrėžė, kad iš maždaug 200 tūkst. gaminančių elektros vartotojų tik 15–16 tūkst. gali veikti salos režimu – savarankiškai aprūpinti namus elektra nutrūkus tiekimui iš tinklo.
Susiję straipsniai
Šią situaciją taip pat siekiama keisti įgyvendinant vadinamąjį Audrų paketą. Jame numatyta iki 2030 m. patrigubinti vartotojų skaičių, kurie gali savarankiškai apsirūpinti elektra. Tam ketinama derinti valstybės biudžeto ir kitus finansavimo šaltinius, o pirmenybę teikti gyventojams, kurių elektros tinklai yra labiausiai pažeidžiami.
„Daugiau kaip 100 mln. eurų paramos, plius 30 tūkstančių papildomų gaminančių vartotojų, galinčių veikti autonomiškai, be abejo, būtų jau reikšmingas indėlis“, – sakė L. Savickas.
Įsirengė saulės elektrinę ir kaupiklį: savų lėšų prireikė apie 4 tūkst. eurų
Vilniaus rajone gyvenantis Marius Frejeris saulės elektrinę ir elektros kaupiklį įsirengė šių metų liepą. Pasak jo, sprendimą paskatino praėjusi šalta žiema ir noras turėti galimybę savarankiškai apsirūpinti elektra.
„Visas projektas, įskaitant ir 10 kilovatų saulės elektrinę, ir 12 kilovatvalandžių kaupiklį, mums kainavo 9 tūkstančius eurų, o parama siekė 5,02 tūkst. eurų. Savų pinigų sumokėjome tik apie 4 tūkst. eurų“, – žurnalistams pasakojo M. Frejeris.
Į šią sumą, anot jo, buvo įskaičiuotas visas projektas – įranga, montavimo darbai ir dokumentų parengimas paramai gauti.
Gyventojas teigia, kad sistema jau pasiteisino per vasaros audras, kai kaimynai buvo likę be elektros, o jo namuose tiekimo sutrikimas nebuvo juntamas. Nuo liepos mėnesio, pasak M. Frejerio, už elektrą mokėti neteko, tačiau jis tikisi, kad žiemą, sumažėjus saulės elektrinės gamybai, išlaidų atsiras.
M. Frejerio namuose elektra naudojama viskam – nuo šildymo iki automobilio. Jis teigė, kad galimybė kaupti energiją ir naudoti ją sutrikus elektros tiekimui buvo vienas svarbiausių sprendimo įsirengti sistemą motyvų.
ELTA primena, jog per rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusią audrą daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. „Energijos skirstymo opertaoriaus“ (ESO) klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų. Kai kuriems vartotojams elektros tiekimo atstatymas užtruko ilgiau nei 2 savaites.
Dėl šios situacijos iš ESO vadovo pareigų rugsėjį atsistatydino Renaldas Radvila, dabar bendrovei laikinai vadovauja Audrius Ruseckas.
Orams tampant vis labiau neprognozuojamiems, valstybė po rugpjūčio audros įpareigojo ESO būti geriau pasiruošusiai įvarioms stichijoms, todėl bendrovė perka generatorius, stiprina komunikaciją, planuoja didinti tinklo atstatymo komandas bei spartinti požeminį kabeliavimą.