Aiškėja, kaip gyvensime kitąmet: daugybei žmonių – žinia dėl išmokų, atlyginimų ir pensijų (1)

„Ekonominės raidos scenarijus ir biudžetas sudarytas išliekant didelio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis. Rizikos veiksnių yra įvairių, neigiamų rizikų šiuo metu daugiau nei teigiamų.

Pagrindinė rizika – užsitęsęs karas Artimuosiuose Rytuose ir ilgiau nei numatyta prielaidose išliekančios aukštos energijos kainos“, – teigė T. Valys.

Anot finansų ministro, tai nulems aukštesnę infliaciją, mažesnę gyventojų perkamąją galią. Galimi antriniai efektai gali paveikti darbo užmokesčio augimą.

Kaip teigiamą efektą T. Valys išskyrė spartesnį gynybos, ES lėšomis finansuojamų ir privačių investicijų įgyvendinimą.

Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sulėtės nuo nuo 2,9 iki 2,2 proc.

Dėl galimybės panaudoti sukauptas pensijų lėšas, namų ūkio vartojimo išlaidos šiemet sieks 3,7 proc., tačiau kitąmet kris iki 2,2 proc.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 5 proc., o 2027 m. – 3,3 proc.

Numatoma, kad sulėtės ir darbo užmokesčio augimas – nuo 9,4 proc. šiemet iki 7,2 proc. 2027 m.

Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. Eur (su RRF fondo ir kitomis ES lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. Eur (5,2 proc.), lyginant su patvirtintu šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. Eur ir išaugs 362,9 mln. Eur (1,3 proc.)

„Didžiausią pajamų dalį sudarys pidėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamos – 8,3 mln. Eur, kas yra 37,6 proc. Todėl vartojimo augimas išlieka pagrindiniu biudžeto pajamų šaltiniu“, – įvardijo T. Valys.

4,4 mln. Eur (19,7 proc.) biudžeto sudarys gyventojų pajamų mokestis (GPM), 3,2 mln. Eur (14,5 proc.) – ES ir kitos finansinės paramos lėšos, 2,6 mln. Eur (11,6 proc.) – akcizai, 2,1 mln. Eur (9,5 proc.) – pelno mokestis, 992,2 mln. Eur (4,5 proc.) – kitos pajamos, 594,5 mln. Eur (2,7 proc.) – kiti mokesčiai.

Nevertinant ES lėšų, valstybės biudžeto pajamos sudarys 18,9 mlrd. Eur – augs 1,622 mlrd. Eur arba 9,4 proc. Išlaidos – 24,7 mlrd. Eur ir augs 1,855 mlrd. Eur arba 8,1 proc.

„Tai rodo, kad valstybės biudžeto prisiimti įsipareigojimai auga sparčiau nei biudžeto pajamos iš ekonomikos, kas lemia neigiamą valstybės biudžeto balansą, didėjančią valdžios sektoriaus skolą“, – pažymėjo finansų ministras.

Finansų ministerijos registruotame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. nuo BVP siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis europinius reikalavimus.

Valdžios sektoriaus deficitas, neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sudarys 48,2 proc. BVP. Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.

Numatoma, kad savivaldybių pajamos kitąmet viršys 8,1 mlrd. Eur – lyginant su 2026 m., jos auga 660,8 mln. Eur arba 8,8 proc.. Savivaldybių savarankiškos pajamos kitąmet auga 489 mln. Eur arba 10,6 proc., valstybės biudžeto dotacijos – 171,8 mln. Eur arba 6 proc.

Visoms ministerijoms ir pavaldžioms įstaigoms taip pat nurodyta planuojamus asignavimus sumažinti 0,5 proc. – tai leido valstybės biudžete sutaupyti apie 90 mln. Eur.

Dar 197 mln. Eur papildomų pajamų numatoma surinkti pagerinus mokesčių administravimą Valstybinės mokesčių inspekcijos priemonėmis (VMI).

Kitų metų biudžete akcentuojamas ir valstybės saugumas.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai sudarys 5 proc. BVP – tai yra virš 4,8 mlrd. Eur, kurias sudarys ir Valstybės gynybos fondo lėšos.

Numatoma, kad šį fondą kitąmet sudarys 896,4 mln. Eur, dar 60 mln. eurų lėšų – likutis iš šių metų, tad iš viso Gynybos fondo lėšos sudarys 956,4 mln. Eur.

Šiemet gynybai skirta 4,79 mlrd. Eur (5,38 proc. BVP), tad finansavimas auga apie 34,8 mln. Eur, nors procentas nuo BVP ir mažėja.

Socialiniam žmonių saugumui iš viso kitąmet papildomai numatyta beveik 1,8 mlrd. Eur. Iš šios sumos 450,2 mln. Eur bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.

245,1 mln. Eur bus skiriama mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių atlyginimams kelti, 45,3 mln. Eur – statutinių (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento) ir aplinkos apsaugos pareigūnų, 21,8 mln. Eur – kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, 3,2 mln. Eur – teisėjų padėjėjams ir sekretoriams, 71,1 mln. Eur – kitų viešojo sektoriaus darbuotojų (2,5 proc. dėl bazinio dydžio didinimo).

Skaičiuojama, kad, lyginant su 2026 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ mokytojų atlyginimai augs 92–130 Eur (7,56 proc.), mokslo darbuotojų – 132–152 Eur (7,56 proc.), trenerių – 125 Eur (7,56 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 96 Eur (7,5 proc.), statutinių ir aplinkos apsaugos pareigūnų – 128 Eur (7,5 proc.), teisėjų padėjėjų ir sekretorių – 48 Eur (5,7 proc.).

Ateinančių metų biudžete siūloma didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 8 proc. – nuo 1153 Eur iki 1245 Eur. Šis pakeitimas reikš papildomą 55,66 Eur pajamų augimą „į rankas“ asmenims, uždirbantiems MMA.

Biudžeto projekte, įvertinus papildomos pensijos dalies didinimą iš „Sodros“, senatvės pensijų didinimui papildomai numatyta 715,5 mln. Eur.

Vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės 10,4 proc. arba 78 Eur – nuo 747 iki 825 Eur. Turintiems būtinąjį stažą – 10,9 proc. arba 88 Eur – nuo 807 Eur iki 895 Eur. Šis sprendimas palies 659 tūkst. žmonių.

Socialinėms išmokoms indeksuoti kitąmet papildomai bus skirta 142 mln. Eur, o papildomai pervedamai įmokai sveikatos draudimui – 304 mln. Eur, iš kurių 172,8 mln. Eur yra pagal 2027 m. naujai įsigaliosiantį reglamentavimą.

2026 m. įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį yra 780,69 Eur, tačiau pagal naujai įsigaliosiantį reglamentavimą 2027 m. ši įmoka sieks 1009,9 Eur. Įmokos didėjimas 2027 m. papildomai iš biudžeto pareikalavo minėtų 172,8 mln. eurų.

Kartu su biudžeto projektu teikiamas ir šeimos paketas – skirtingos priemonės šeimų gerovei ir demografijai skatinti.

61,35 mln. Eur numatyti vaiko priežiūros ir užimtumo garantijoms – krepšelį būtų galima naudoti auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms, stovykloms; 40 mln. Eur – paramai būstui įsigyti, skiriant papildomą finansavimą esamai paramai ir papildomoms paskatoms regionuose; 25 mln. Eur – didesnėms pensijų garantijoms auginantiems vaikus, 23,65 mln. Eur– pradinuko krepšelį – vienkartinei paramai mokyklinėms reikmėms įsigyti.

2027 m. šalies keliams viso bus skiriama 749,3 mln. Eur.

Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436 mln. Eur, Valstybiniam kelių fondui – 240,7 mln. Eur bei iš ES finansinės paramos – 72,6 mln. Eur.

Nacionalinis kelių finansavimas kitąmet viso didinamas 47,1 mln. Eur (7,6 proc.) iki 667,1 mln. Eur, tuo metu ES lėšos mažėja dėl besibaigiančios perspektyvos.

Kitą savaitę valstybės biudžeto projektas bus teikiamas Seimui.