Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė ir dėstytoja Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė teigia, kad dalies biudžeto pajamų surinkimas priklausys nuo veiksnių, kurių rezultatus prognozuoti sudėtinga.
„Pelno mokesčio surinkimas jau dabar atsilieka nuo plano, dyzelino pardavimo apimtys mažėja, o dalis papildomų pajamų priklauso nuo dar neįgyvendintų administravimo priemonių“, – savo „Facebook“ paskyroje teigia ekonomistė.
„Todėl valstybės pajamų augimui ir ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui svarbios ne tik mokestinės priemonės, bet ir ekonomikos augimo potencialas: produktyvios investicijos, didesnė kuriama pridėtinė vertė, įmonių pelningumas ir konkurencingumas“, – akcentuoja ji.
S. Gentvilas, V. Ąžuolas, A. Butkevičius: apie ministro T. Valio vidurinį pirštą
Ekonomistės teigimu, šiemet pelno mokesčio surinkimo prognozė jau sumažinta beveik 302 mln. eurų, palyginti su pirminiu planu, o dyzelino pardavimo apimtys toliau mažėja.
Pasak jos, dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo 13,5 proc., o 2026 m. kovo–rugpjūčio mėn. – dar 6,5 proc., palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu.
Susiję straipsniai
„Viena iš priežasčių – pigesni degalai Lenkijoje ir Latvijoje, dėl kurių dalis vežėjų ir vairuotojų degalus perka kaimyninėse šalyse. Didinant akcizų tarifus, mažėjančios pardavimo apimtys riboja papildomų pajamų surinkimą“, – priduria Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Pasak jos, nors prognozuojamos papildomos pajamos iš geresnio mokesčių administravimo, jų surinkimas priklausys nuo numatytų priemonių veiksmingumo.
„Pajamų surinkimas priklausys nuo planuojamų administravimo priemonių veiksmingumo“, – tikina ekonomistė.
Akcizų pajamų planas atrodo pernelyg optimistiškas
SEB banko vyriausiasis ekonomistas T. Povilauskas taip pat atkreipė dėmesį į ambicingas mokesčių pajamų prognozes.
Jo teigimu, 11 proc. augsiantis akcizų pajamų planas atrodo pernelyg optimistiškas, o pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo augimo prognozę sunkina lėtesnis namų ūkių vartojimo augimas ir didelė dalis papildomų pajamų, siejamų su geresniu mokesčių administravimu.
„Žinoma, galima viltis, kad istoriškai buvo išleidžiama mažiau negu prognozuojama ir tai pasikartos kitąmet, tačiau tuo pačiu turime įsivertinti ir rizikas, kad 2026 metais, jeigu energetikos krizė dar labiau paveiks ekonomiką ir reikės tam tikrų sprendimų jų neigiamiems padariniams švelninti, valdžios sektoriaus išlaidos gali didėti kur kas labiau negu prognozuota“, – pranešime cituojamas T. Povilauskas.
Ekonomistas taip pat kritikuoja didėjančias valstybės išlaidas ir įspėja, kad skolinimasis ilgainiui gali apriboti galimybes skatinti ekonomiką.
„Kitąmet fiskalinė politika ir vėl bus skatinanti ekonomiką skolintais pinigais, tačiau didėjantis biudžeto deficitas ir visuomenės pratinimas prie jo tik dar labiau didins būsimą įtampą, kai ateityje kažkuriuo metu reikės pradėti mažinti deficitą ir tuo pačiu stabdyti ekonomikos plėtrą“, – teigia T. Povilauskas.
Finansų ministerijos prognozėmis, 2027 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2028 m. gali padidėti iki 4,8 proc. BVP. Valstybės skola kitų metų pabaigoje turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP.
T. Povilausko vertinimu, skolos augimą lems didėjančios išlaidos gynybai, socialinėms išmokoms ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, o kitąmet valstybės skolos palūkanoms sumokėti reikės 370 mln. eurų daugiau nei šiemet.
„Kadangi per keletą metų nuo 2 iki 5 proc. BVP padidėjusias išlaidas gynybai finansuojame daugiausiai skolintais pinigais (mokesčių reformos, priimtos pernai, įtaka papildomam finansavimui santykinai nedidelė), kitų išlaidų mažinti nenorime, o dar jas ir didiname, kitokio scenarijaus kaip didėjančios skolos neturėtume tikėtis“, – tikina ekonomistas.
Naujienų agentūra ELTA primena, jog Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuriame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Valdžios sektoriaus deficitas, neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.
Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
Nesaugumo jausmą skandinsime skolose
Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė dr. Eglė Stonkutė feisbuke rašė: „Panašu, kad savo nesaugumo jausmą skandinsime skolose“.
„Perskaičiau 2027–2029 m. biudžeto projektą. Biudžeto skaičiuose yra viena detalė, kurios nenorėčiau praleisti. 2028 m. valdžios sektoriaus deficitas gali siekti net 4,6 proc. BVP (ir čia ne gynybos papildomo generuojamo deficito).
Biudžetą dažniausiai vertiname pagal tai, kiek pinigų skiriama gynybai, pensijoms, švietimui ar sveikatos apsaugai. Tačiau ne mažiau svarbu pažvelgti į kitą pusę – kiek valstybė išleidžia, kiek surenka ir kokią sąskaitą palieka ateičiai.
Keletas skaičių iš 2027–2029 m. biudžeto projekto:
2027 m. valstybės biudžeto pajamos planuojamos 22,2 mlrd. eurų – maždaug 1 mlrd. eurų daugiau nei 2026 m.
Valstybės biudžeto asignavimai sieks 27,9 mlrd. eurų. Jų augimas, palyginti su šiais metais, gerokai kuklesnis – apie 363 mln. eurų.
2027 m. valdžios sektoriaus deficitas numatomas 3,8 proc. BVP.
O 2028 m. deficito projekcija siekia 4,6 proc. BVP, o 2029 m. – 3,9 proc.
Tai jau ne vien kitų metų biudžeto klausimas. Tai klausimas apie visą valstybės finansų trajektoriją.
Žinoma, šiandien turime išskirtinių poreikių: gynyba, saugumas, visuomenės senėjimas, viešosios paslaugos ir investicijos į ekonomikos augimą niekur nedings. Ir ne visos valstybės išlaidos yra vartojimas – dalis jų kuria būsimą ekonomikos potencialą.
Tačiau yra vienas esminis skirtumas: skolintis investicijoms, kurios didina būsimas pajamas ir produktyvumą, nėra tas pats, kas skolintis nuolat augantiems įsipareigojimams finansuoti.
Deficitas savaime nėra nei katastrofa, nei blogos politikos įrodymas. Svarbu, kodėl jis atsiranda, kam naudojami pinigai ir ar valstybė turi planą, kaip stabilizuoti finansus, kai išskirtinės aplinkybės pasikeis.
Nes fiskalinė erdvė nėra begalinė. Kuo daugiau jos panaudojame šiandien, tuo mažiau lankstumo galime turėti rytoj – kai gali prireikti reaguoti į ekonomikos sulėtėjimą, naują saugumo krizę ar netikėtą išlaidų šuolį.
Todėl pagrindinis klausimas nėra vien tai, ar galime sau leisti daugiau išleisti. Klausimas – ar galėsime sau leisti tai, ko prireiks vėliau. Panašu, kad judame link 60 proc. BVP siekiančios valstybės skolos“, – dėstė ekonomistė.