Kritikos sulaukęs finansų ministras neliko skolingas: „Jų toks darbas – parodyti, kad mes neįgalūs“ (5)

„Tikrai neturėjau tokio rodiklio sulaukti opozicijos pagyrų. Iš mano pusės būtų kvaila tikėtis tokio rezultato, jų toks darbas – parodyti, kad mes tiesiog neįgalūs“, – Finansų ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje teigė T. Valys.

Tiesa, valstybės biudžeto projektu abejoja net ir patys koalicijos partneriai, tačiau ir to sureikšminti finansų ministras nelinkęs.

„Matyt, artėjantys rinkimai ir galbūt reitingai juos įpareigoja kažkaip reaguoti į tam tikrus dalykus“, – replikavo jis.

Spaudos konferenciją T. Valys paįvairino ir sarkastišku juokeliu.

„Man klijuojamos etiketės ir arogantiško, ir visokio kitoko. Tikėtina, kad niekada nebūna vieno kalto – kaip ir skyrybose“, – svarstė T. Valys.

Jis akcentavo savo sukauptą patirtį ir pažymėjo, kad nė vienas finansų ministras nėra turėjęs tiek daug praktikos kapitalo rinkose, kiek jis pats.

<...> Ignoruoti mano 20-ies metų įdirbį finansų sektoriuje yra tiesiog neįmanoma, nelogiška ir neprotinga. Jūs galite pasižiūrėti, ką man teko daryti, su kokiom investicijom dirbti, kokie rezultatai pasiekti.

Taip, aš atėjau iš privataus verslo, bet turėjau didelį palaikymą. Buvau išrinktas Prekybos rūmų viceprezidentu, <...> buvau ne vienos finansų įstaigos kūrimo procesuose, puikiai žinau, kas yra skolinimas, palūkanos, esu labai gerai įsigilinęs į kapitalo rinkas“, – vardijo T. Valys.

Kaip skelbta anksčiau, kitų metų biudžeto projektas net patiems valdantieisiems buvo staigmena.

Dar ketvirtadienį, spalio 15 d., demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius kritikavo T. Valį, kad šis dar nepristatė kitų metų valstybės biudžeto koalicijos partneriams.

Europarlamentaras teigė nesuprantantis, kodėl biudžeto rengimas tapo skubotu paskutinės minutės darbu.

„Yra tik pateikti abstraktūs skaičiai.

<...> Mes kalbame apie valstybės biudžetą, ne apie bakalaurinį studento atsiskaitymo darbą vidury metų“, – ketvirtadienį „Lietuvos ryto“ televizijai sakė V. Sinkevičius.

Negana to, paaiškėjo, kad finansų ministras spalio 25–29 d. planavo komandiruotę JAV.

Kiek vėliau Finansų ministerija naujienų agentūrai „Elta“ patikslino, kad ketvirtadienio rytą dėl užimtos darbotvarkės ministro komandiruotė atšaukta.

Vizito metu esą buvo suderinti susitikimai su Pasaulio banko prezidentu, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovais. Taip pat buvo derinami susitikimai su JAV iždo atstovais, TVF vykdomąja direktore, analitiniais centrais bei kitomis institucijomis.

Penktadienį surengtoje konferencijoje T. Valys sakė, kad komandiruotė yra sudėtinė darbo dalis, planuota įvertinus biudžeto svarstymo kalendorių.

„Finansų ministro pagrindinis darbas yra biudžetas, bet be biudžeto yra dar ir kitų darbų. Mes privalome užtikrinti finansavimo šaltinių alternatyvas, mes dalyvaujame aibės finansinių institucijų valdyme.

<...> Kai kurie planai buvo sudaryti prieš keletą mėnesių reaguojant į didesnę istorinę patirtį turinčių kolegų rekomendacijas“, – apie atšauktą komandiruotę penktadienį kalbėjo finansų ministras.

Biudžeto ir finansų komiteto nario, buvusio finansų ministro Algirdo Butkevičiaus manymu, po valstybės biudžeto projekto pateikimo Seimui turėtų paaiškėti, ar esamas ministras toliau eis pareigas, ar bus pakeistas. Jis teigė netikintis, kad dabartinis finansų ministras žino, ką daro.

Jau pateiktą 2027 m. valstybės biudžeto projektą dėl augančios valstybės skolos ir planuojamo biudžeto deficito kritikavo opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

„Pateiktame valstybės biudžete matome, kad daug šios Vyriausybės pažadų įgyvendinami į skolą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį skelbė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, valdantieji neįgyvendina pažado laikytis fiskalinės drausmės, todėl konservatoriai siūlo įvesti nacionalinę valdžios sektoriaus skolos ribą – 45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vyriausybės patvirtintame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatytą 3,8 proc. BVP deficitą finansų ministras T. Valys grindžia dideliu gynybos finansavimo poreikiu, socialinėmis reikmėmis ir siekiu spręsti demografines problemas.

„Mes turime labai didelį poreikį gynybos finansavimo išlaikymui“, – žurnalistams sakė T. Valys, pabrėždamas, kad Lietuva negali ignoruoti išaugusių geopolitinių grėsmių ir hibridinių atakų.

Anot ministro, papildomų išlaidų reikia ir socialinėms problemoms spręsti bei demografinei padėčiai gerinti. Jo teigimu, nepakankamas dėmesys šiems klausimams galėtų didinti visuomenės nepasitenkinimą ir sudaryti sąlygas stiprėti populistinėms, su Kremliumi flirtuojančioms politinėms jėgoms.

Paklaustas, ar buvo svarstomi scenarijai, pagal kuriuos biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP, T. Valys atsakė, kad vertintos įvairios galimybės, tačiau dabartinis sprendimas, pasitarus su koalicijos partneriais, pasirodė esąs optimalus.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį į ankstesnių fiskalinių prognozių ir faktinių rezultatų skirtumus. Pasak jo, pernai buvo prognozuojamas 3 proc. BVP deficitas, tačiau faktinis rodiklis siekė 1,8 proc.

Primename, kad penktadienį, spalio 16 d., Vyriausybė pritarė 2027 m. valstybės biudžeto projektui.

Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos BVP augimas sulėtės nuo nuo 2,9 iki 2,2 proc.

Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. Eur (su RRF fondo ir kitomis ES lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. Eur (5,2 proc.), lyginant su patvirtintu šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. Eur ir išaugs 362,9 mln. Eur (1,3 proc.)

„Didžiausią pajamų dalį sudarys pidėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamos – 8,3 mln. Eur, kas yra 37,6 proc. Todėl vartojimo augimas išlieka pagrindiniu biudžeto pajamų šaltiniu“, – įvardijo T. Valys.

4,4 mln. Eur (19,7 proc.) biudžeto sudarys gyventojų pajamų mokestis (GPM), 3,2 mln. Eur (14,5 proc.) – ES ir kitos finansinės paramos lėšos, 2,6 mln. Eur (11,6 proc.) – akcizai, 2,1 mln. Eur (9,5 proc.) – pelno mokestis, 992,2 mln. Eur (4,5 proc.) – kitos pajamos, 594,5 mln. Eur (2,7 proc.) – kiti mokesčiai.

Nevertinant ES lėšų, valstybės biudžeto pajamos sudarys 18,9 mlrd. Eur – augs 1,622 mlrd. Eur arba 9,4 proc. Išlaidos – 24,7 mlrd. Eur ir augs 1,855 mlrd. Eur arba 8,1 proc.

„Valstybės biudžeto prisiimti įsipareigojimai auga sparčiau nei biudžeto pajamos iš ekonomikos, kas lemia neigiamą valstybės biudžeto balansą, didėjančią valdžios sektoriaus skolą“, – nuotoliniame posėdyje pažymėjo finansų ministras.

Finansų ministerijos registruotame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. nuo BVP siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis europinius reikalavimus.

Valdžios sektoriaus deficitas, neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sudarys 48,2 proc. BVP. Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai sudarys 5 proc. BVP – tai yra virš 4,8 mlrd. Eur, kurias sudarys ir Valstybės gynybos fondo lėšos. Šiemet gynybai skirta 4,79 mlrd. Eur (5,38 proc. BVP), tad finansavimas auga apie 34,8 mln. Eur, nors procentas nuo BVP ir mažėja.

Socialiniam žmonių saugumui iš viso kitąmet papildomai numatyta beveik 1,8 mlrd. Eur. Iš šios sumos 450,2 mln. Eur bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.

Minimaliąją mėnesinę algą (MMA) siūloma didinti 8 proc. – nuo 1153 Eur iki 1245 Eur. Šis pakeitimas reikš papildomą 55,66 Eur pajamų augimą „į rankas“ asmenims, uždirbantiems MMA.

Senatvės pensijų didinimui papildomai numatyta 715,5 mln. Eur.

Vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės 10,4 proc. arba 78 Eur – nuo 747 iki 825 Eur. Turintiems būtinąjį stažą – 10,9 proc. arba 88 Eur – nuo 807 Eur iki 895 Eur. Šis sprendimas palies 659 tūkst. žmonių.

Socialinėms išmokoms indeksuoti kitąmet papildomai bus skirta 142 mln. Eur, o papildomai pervedamai įmokai sveikatos draudimui – 304 mln. Eur, iš kurių 172,8 mln. Eur yra pagal 2027 m. naujai įsigaliosiantį reglamentavimą.

Kartu su biudžeto projektu teikiamas ir šeimos paketas – skirtingos priemonės šeimų gerovei ir demografijai skatinti.

Šalies keliams kitąmet viso bus skiriama 749,3 mln. Eur.

Kitą savaitę valstybės biudžeto projektas bus teikiamas Seimui.