Vilniuje per pastaruosius mėnesius jau ne pirmas atvejis, kai komunalinės atliekos suverčiamos tam nepritaikytose aikštelėse. Didžiules teritorijas apgaubia smarvė, kyla aplinkos taršos pavojus, bet sostinės valdžiai tai nė motais.

Tokį savavaldžiavimą leidžia tebesitęsianti ekstremalioji situacija, mat bandoma bet kokiomis priemonėmis užgesinti šiukšlių krizę, įsiliepsnojusią po atliekų rūšiavimo gamyklos perėmimo.

Automobiliu važiuojant pro Vilniaus pakraštyje esančius Gariūnus geriau uždaryti langus, nes salone pasklis žiaukčioti verčiantis supuvusių kiaušinių kvapas. Jis atkeliauja iš bendrovės „Ecoservice“, kuriai sostinė prieš kelis mėnesius už solidų atlygį patikėjo tvarkyti komunalines atliekas.

Pavažiavus kiek toliau vėl pasklinda smarvė iš kitos bendrovės „Ekobazė“ aikštelės. Ši šiukšles rūšiuoja tam nepritaikytoje statybinėms atliekoms skirtoje aikštelėje ir neturėdama leidimo.

[[ge:lrytas:lrytas:44257876]]

Kita įmonė už tokią taršą jau seniai būtų apkrauta tūkstantinėmis baudomis, tačiau savivaldybės ir Aplinkos apsaugos departamento atstovai užmerkia akis. Juk Vilniaus savivaldybės lygiu paskelbta ekstremalioji padėtis.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) ir savivaldybė, iš privataus verslo perėmę mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklą, žadėjo, kad miestas greitai išbris iš atliekų krizės. Tačiau ji tik gilėja.

Kaimynai surašė skundą

Praėjusią savaitę sugedo „Ecoservice“ ir „Ekobazės“ rūšiavimo įrenginiai, tad pradėjo augti šiukšlių kalnai. „Ekobazės“ atstovė Jolita Daugirdienė tikino, kad rūšiavimo įrenginys buvo sugedęs trumpam, esą gedimas buvo pašalintas per kelias valandas.

[[ge:lrytas:lrytas:44486762]][[ge:lrytas:lrytas:44488134]][[ge:lrytas:lrytas:44490022]]

Komunalinėms atliekoms tvarkyti „Ekobazė“ esą pasitelkė galingą rūšiavimo įrenginį, jis gali kiekvieną dieną išrūšiuoti didesnius kiekius nei pristato vežėjai.

„Įprastai aikštelėje Lentvario gatvėje laikome vienos dienos gautą komunalinių atliekų kiekį, jį išrūšiuojame ir kitą dieną išvežame toliau tvarkyti“, – aiškino „Ekobazės“ atstovė.

Bet „Ekobazės“ kaimynės bendrovės „Divinitus“ direktorius Marius Turulis tvirtino ką kita: pradėjus rūšiuoti atliekas įmonės teritorijoje ir patalpose tvyro nemalonūs kvapai, o pakilus vėjui visur pasklinda smulkios atliekos.

Be to, nepanašu, kad į aikštelę būna atvežtos tik vienos dienos atliekos – jų susikaupę kalnai.

Todėl M.Turulis parašė skundą Aplinkos apsaugos departamentui prašydamas atlikti neplaninį „Ekobazės“ veiklavietės patikrinimą ir apžiūrėti jo vadovaujamos įmonės teritoriją, pasidomėti, ar atliekų tvarkytojai turi leidimus bei daugybe kitų dalykų.

Statybinių atliekų aikštelėje komunalines atliekas verčiančiai „Ekobazei“ pasisekė bent tuo, kad gyvenamieji namai tolokai. Antraip neapsikentę smarvės skundų būtų prirašę ir gyventojai.

Dokumente – apie gaisrą

Paklausta, kodėl įmonė atliekas rūšiuoja tam nepritaikytoje aikštelėje ir neturėdama leidimo, „Ekobazės“ atstovė J.Daugirdienė aiškino, jog šį darbą atlieka laikinai vasarą sudarius sutartį su VAATC ir vykdant savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pavedimą mieste paskelbus ekstremaliąją situaciją.

VAATC atstovas Germanas Kavalskis priminė 2025 m. balandį kilusį gaisrą, per kurį sudegė dalis MBA įrenginių bei statinių ir buvo paskelbta ekstremalioji padėtis: „Kadangi alternatyvių pajėgumų ir rezervinės infrastruktūros nebuvo, atliekų kaupimo galimybių būtų pakakę vos 48 valandoms.“

Pasak jo, siekiant apsaugoti gyventojus nuo galimos taršos ir neigiamo poveikio sveikatai ir užtikrinti, kad komunalinės atliekos nesikauptų gyvenamosiose teritorijose, buvo skubiai aktyvuota alternatyvi mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistema.

Tam pasitelkti mieste veikiantys atliekų tvarkytojai, jų turima infrastruktūra ir teritorijos, o mišrių komunalinių atliekų srautas tvarkomas naudojant mobiliuosius rūšiavimo įrenginius.

„Valdant ekstremaliąją padėtį esminis tikslas buvo užtikrinti nepertraukiamą mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Vilniaus regione.

Tad padariniams likviduoti buvo pasitelkta visa prieinama infrastruktūra, kaip tai numato Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas“, – dėstė G.Kavalskis.

O Aplinkos apsaugos departamentas neatsakė į klausimą, kaip vertina padėtį, kai komunalinės atliekos tvarkomos tam nepritaikytose aikštelėse.

Nors VAATC veiksmus teisina po pernykščio gaisro paskelbta ekstremaliąja situacija, po šio gaisro atliekų tvarkymas jau buvo atnaujintas ir metus nekilo jokių problemų. Situacija paaštrėjo tik šiemet, kai Vilnius nusprendė perimti MBA gamyklą iš privataus operatoriaus.

Paieškos buvo nesėkmingos?

Kodėl VAATC patikėjo tvarkyti atliekas įmonėms, nepasirengusioms to daryti? Juolab kad joms dosniai mokama dvigubai brangiau, negu anksčiau kainavo atliekų sutvarkymas.

G.Kavalskis tvirtino, kad išorinių paslaugų teikėjų pasitelkimas yra laikina priemonė, taikoma iki tol, kol bus atkurti visi MBA įrenginių pajėgumai.

„Sprendimai dėl mišrių komunalinių atliekų srautų nukreipimo buvo priimami atsižvelgiant į aplinkosaugos kontrolę vykdančių institucijų vertinimus ir patvirtinus, kad konkrečiose teritorijose gali būti organizuojamas laikinas mišrių komunalinių atliekų rūšiavimas“, – sakė VAATC atstovas.

Anot jo, sprendžiant laikino atliekų srautų nukreipimo klausimus buvo vertinamas ne tik aikštelių prieinamumas, bet ir logistiniai, aplinkosauginiai, ekonominiai bei techniniai aspektai.

Vien aikštelės buvimo nepakanka – reikalinga tinkama infrastruktūra, technologinė įranga, laisvi apdorojimo pajėgumai ir galimybė per trumpą laiką priimti reikšmingus mišrių komunalinių atliekų kiekius.

„Vertinant alternatyvas kitose savivaldybėse esminės kliūtys buvo laisvų pajėgumų trūkumas ir papildomas laikas, reikalingas veiklai organizuoti.

Taip pat buvo atsižvelgta į transportavimo atstumus, sąnaudas bei galimybę operatyviai užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymą Vilniaus regione.

Mūsų turimomis žiniomis, šiuo metu kitose savivaldybėse nėra vietų, kuriose būtų galima nedelsiant organizuoti reikiamos apimties mišrių komunalinių atliekų tvarkymą“, – aiškino G.Kavalskis.

Vis dėlto aiškinimai, kad buvo siekiama atliekas tvarkyti jų papildomai nevežiojant, nėra teisybė.

G.Kavalskis patvirtino, kad iš MBA teritorijos į „Vilniaus vandenų“ aikštelę Titnago gatvėje laikinai saugoti išvežta apie 2,5 tūkst. tonų degintinų atliekų.

Tai esą padaryta vykdant atstatymo darbus po gaisro: „Atliekos ten laikomos laikinai, kol bus atkurti joms priimti reikalingi Vilniaus kogeneracinės jėgainės pajėgumai.“

STT atsisakymas pradėti tyrimą – nepagrįstas

Vilniaus apygardos prokuratūros panaikintas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigojimas atlikti papildomą patikslinimą dėl sprendimų perimti Vilniaus regiono mišrių atliekų tvarkymą ir šią veiklą vykdyti be tam būtinų leidimų liudija ką kita.

Prieš tai STT Tyrimų koordinavimo valdybos Pranešimų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji specialistė Greta Beržanskė rugsėjo 4 dieną buvo priėmusi nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodama tuo, kad nenustatyta jokios nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Prokuratūra tokį STT nutarimą panaikino, pažymėdama, kad jis yra nepagrįstas ir priimtas skubotai, nepakankamai išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes.

Prokuratūra įpareigojo STT papildomai patikrinti aplinkybes, įskaitant ir tai, kaip buvo priimtas savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimas, kuris pasirašytas vėliau nei juo remtasi.

Beje, rugsėjį STT kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos VAATC. Tyrime užfiksuotas mažiausiai 162 tūkst. eurų kyšių perdavimas. Kaltinimai pareikšti dviem buvusiems VAATC darbuotojams. Šalia apgaulingos finansinės apskaitos buvo tiriamas ir neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais bei sprogmenimis.

Dar vienas buvęs VAATC darbuotojas rugpjūtį nuteistas už korupciją – skirta 101 650 eurų baudų.

Sostinė su atliekomis niekaip nesusitvarko, tačiau kaltų nėra (1)