Ar gali būti, jog savivaldybės vadovai tikėtųsi iš verslininko kyšio už tai, kad priimtų jo siūlomas investicijas? Atrodytų, kad tokia situacija – absurdiška. Bet būtent tokios mintys kyla žinomam verslininkui Giedriui Baciuškai.

Prieš kelerius metus verslininkas G.Baciuška išpildė savo svajonę – Šilalės rajone, Didkiemio kaime, pasistatė gražią sodybą. Pro langus atsiveria vaizdas į tvenkinį, o aplink ošia miškas, tvyro ramybė.

Būtent čia, į tėvo sodybą, atgauti jėgų po alinančių ir Lietuvą pasaulyje garsinančių pergalių lenktynių trasose atvyksta atsigauti ir jo sūnus lenktynininkas Rokas Baciuška. Atrodytų, tobula ramybės oazė. Tačiau netrukus į šią vietą įsisuko biurokratiniai skersvėjai.

Staigmena po staigmenos

[[ge:lrytas:lrytas:44279165]]

Dar gyvendamas Tauragėje G.Baciuška į šio miesto infrastruktūrą investavo ne vieną milijoną eurų – jo valdomos įmonės rekonstravo gatves, sankryžas, įrengė dviračių takus, pradėjo didelio prekybos miestelio statybas, į kurias ketinama investuoti per 10 milijonų eurų.

„Įsikūręs Šilalės rajone taip pat nenorėjau būti pasyviu stebėtoju, jau buvau pastatęs prekybos centrą ir tuo neketinau apsiriboti“, – sakė verslininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:44256150]][[ge:lrytas:lrytas:44300405]][[ge:lrytas:lrytas:44221758]]

Su savo planais G.Baciuška aplankė rajono vadovus. Jis pasiūlė savo pinigais toliau prisidėti prie rajono infrastruktūros gerinimo.

Kokia buvo valdininkų reakcija? Mirtina tyla. Nors oficialiuose dokumentuose Šilalės savivaldybė nuolat skundžiasi, kad darbams katastrofiškai trūksta lėšų, verslininko siūloma pagalba jų nesudomino. Užtat Šilalės savivaldybės taryba priėmė sprendimą pasiskolinti pusantro milijono eurų investiciniams sprendimams.

„Per pokalbį niekas iš manęs atvirai kyšio nepaprašė, bet man susidarė įspūdis, jog valdininkai tikėjosi, kad papildysiu ne tik savivaldybės biudžetą, bet ir jų asmenines pinigines“, – kalbėjo verslininkas.

Po akibrokšto – bylinėjimasis

O netrukus prasidėjo biurokratiniai stebuklai. G.Baciuška netikėtai sužinojo, kad prie pat jo sodybos, ten, kur visada žaliavo tik miškas ir pieva, Registrų centre staiga įregistruotas kelias. Oficialiuose dokumentuose netgi parašyta, kad tai – „100 procentų baigtas statinys“.

Kaip tai įmanoma? Pasirodo, šį kelią vaiduoklį nubraižė ir kadastro byloje užfiksavo bendrovės „Drava“ matininkė Kristina Agintaitė-Kirstukienė vykdydama Šilalės rajono savivaldybės užsakymą.

Specialiajame plane vos 150 metrų numatytas keliukas popieriuose stebuklingai išsipūtė iki kone 600 metrų, o jame administracijos nurodymu atsiradęs mįslingas „papildomas įvažiavimas“ nuvingiavo pro pat G.Baciuškos sodybos langus. Savivaldybė šį neegzistuojantį objektą žaibiškai įregistravo.

Kai verslininkas kreipėsi į teisėsaugą, į dienos šviesą iškilo pikantiškų detalių.

Matininkė atvirai paliudijo, kad atlikusi matavimus vietovėje ji suformavo realias kelio ribas, tačiau iš Šilalės valdžios grįžo „patikslintos“ ribos, kurias asmeniškai palaimino savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jančauskas. Tyrimas pasiekė Šilalės policiją, kurioje dirba ne vienas buvęs A.Jančausko (buvusio pareigūno) kolega, ir ten buvo žaibiškai numarintas.

G.Baciuška nenuleido rankų ir parašė skundus Nacionalinei žemės tarnybai. Ši nustatė, kad matininkė padarė šiurkščių klaidų, ir įpareigojo išregistruoti nesantį kelią. Tačiau palaikoma savivaldybės matininkė nė nekrustelėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:44395774]]

Prasidėjo bylinėjimasis teismuose. Nors savivaldybė turi savo Teisės skyrių, kovai dėl neegzistuojančio kelio ji nusamdė brangią Vilniaus advokatų kontorą ir jai iš mokesčių mokėtojų kišenės vien už atstovavimą pirmosios instancijos teisme atseikėjo beveik 5000 eurų.

Liepė žibintus nugriauti

Nepaisydamas absurdiško karo ir atviro valdininkų spaudimo G.Baciuška toliau savo pinigus investavo į Didkiemio bendruomenę. Jis rėmė įvairius seniūnijos renginius, o gyventojų naudojamame kelio ruože savo lėšomis pastatė apšvietimo žibintus.

Koks buvo savivaldybės atsakas į šią dovaną? Buvo atsiųsti statybos inspektoriai ir jie įsakė žibintus nugriauti. Esą projektas nesuderintas su savivaldybe. Ir vėl prasidėjo teismai.

Pas G.Baciušką į sodybą atvykę bičiuliai dabar tik kraipo galvą ir ironizuoja: „Nereikėjo tau jokiai savivaldybės valdžiai siūlyti tų oficialių investicijų. Reikėjo jiems paprasčiausiai duoti kyšius ir visos problemos būtų buvusios išspręstos akimirksniu.“

O savivaldybė toliau forsuoja įvykius. Nors dėl kelio vaiduoklio vyksta teismai ir įstatymai griežtai draudžia pertvarkyti teisminio ginčo objektu esančius sklypus, savivaldybė skubos tvarka formuoja valstybinės žemės sklypą būtent tam pačiam neegzistuojančiam keliui.

Pasiūlymas seniūnijai

Matydamas, kad bylinėjimasis veda į aklavietę, G.Baciuška nutarė dar kartą ištiesti pagalbos ranką bendruomenei. Jis oficialiai parašė raštą seniūnijai siūlydamas savo lėšomis įrengti viešą poilsiavietę ir nutiesti normalų kelią ten, kur jo iš tiesų reikia.

„Savivaldybė Didkiemio seniūnijai žvyrkeliams asfaltuoti skiria tiek pinigų, kad įmanoma nutiesti vos 10–20 metrų kelio. Turbūt vien technikos atvežimas brangiau kainuoja. Tokiais tempais gero kelio net mano anūkai nesulauks“, – teigė verslininkas.

Gavusi tokį raštą Didkiemio seniūnė atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: šios paramos ir infrastruktūros gyvybiškai reikia, bet ji atvirai prisipažino, kad priimti tokį pasiūlymą be savivaldybės vadovų sutikimo paprasčiausiai bijo.

Susitarti nepavyko

Tuomet G.Baciuška per advokatų kontorą oficialiu raštu kreipėsi tiesiai į savivaldybės administraciją ir rajono tarybą.

„Kelias faktiškai neegzistuoja, jokio visuomenės intereso nėra. Nepaisant to, matomos didžiulės savivaldybės administracijos pastangos bet kokiu būdu, priemonėmis ir kaina užtikrinti, kad neegzistuojantis kelias teisiškai būtų įregistruotas“, – rašė verslininkas.

Pateiktuose dokumentuose – konkretus pasiūlymas: nutraukti visus savivaldybei brangiai kainuojančius teisminius procesus, išregistruoti neteisėtai dokumentuose atsiradusį kelią, o G.Baciuška savo lėšomis įrengs privažiavimą prie tvenkinio ir viešą poilsiavietę.

Rašte jis taip pat paliko atviras duris: jeigu netinka šios sąlygos, pasakykite, kokios infrastruktūros realiai reikia rajonui, susitarkime ir esu pasirengęs prie jos prisidėti savo lėšomis.

[[ge:lrytas:lrytas:44388883]]

Atsakymas atskriejo lygiai po mėnesio. „Informuojame, kad susipažinusi su jūsų pateiktu pasiūlymu ir įvertinusi pateiktus motyvus Šilalės rajono savivaldybės administracija toliau nuosekliai laikosi savo pozicijos, kad šiuo metu esantis ginčo objektas įregistruotas teisėtai. Kadangi jūsų pasiūlytos sąlygos prieštarauja administracijos pozicijai, administracija nesutinka su pasiūlyme pateiktais motyvais“, – rašoma administracijos direktoriaus A.Jančausko pasirašytame rašte.

Apie gyventojams siūlomą nemokamą poilsiavietę, apšvietimą ar kelius šiame atsakyme – nė vieno žodžio.

Valdžia tikina ginanti viešąjį interesą

Šilalės savivaldybės administracijos vadovai teigė, kad atsisakyti G.Baciuškos siūlomos paramos buvo nuspręsta, nes mainais prašoma iš valstybės registrų išregistruoti kelio atkarpą, einančią per Didkiemio kaimą. Administracijos vadovo A.Jančausko įsitikinimu, šis kelias turi tarnauti visuomenės, o ne privačių asmenų interesams.

„Šilalės rajono savivaldybės administracija gina viešąjį interesą ir siekia, kad viešose teritorijose nebūtų savavaliaujama, o rajono gyventojai bei svečiai galėtų tenkinti savo poreikius ir laisvai prieiti, privažiuoti prie teritorijoje esančio vandens telkinio, jame žvejoti, poilsiauti, pramogauti. Visuomenės poreikių užtikrinimas yra vykdomas laisvos valstybinės žemės sąskaita, nepažeidžiant privačių žemės sklypų ribų“, – „Lietuvos rytui“ aiškino A.Jančauskas.

Šilalės savivaldybės Veiklos administravimo skyriaus vedėja Roberta Pocienė teigė, kad minėtas laisvoje valstybinėje žemėje esantis kelias buvo sunaikintas – apželdintas žole. Tai padaryta pasikeitus greta esančių žemių savininkams.

„Kelias teritorijoje yra ir buvo faktiškai egzistuojantis: įmanoma identifikuoti ašinę liniją ir važiuojamąją dalį. Fiziškai pažeista tik nedidelė atkarpa prie vandens telkinio. Kelias „užžėlė“, nes buvo neteisėtai užtvertas ir juo nebebuvo galima naudotis, jo prieinamumas buvo apribotas. Kelias nebuvo „nenaudotas“ – iki neteisėto užtvarų įrengimo juo naudojosi bendruomenė“, – tvirtino R.Pocienė.

Anot valdininkės, bus svarstoma, už kokius finansavimo šaltinius reikės tvarkyti kelio dangą ir atlikti kitus darbus.

„Savivaldybės tarybai pritarus bus pasirinkti prioritetai. Svarbu, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Laikantis teisės aktų bus rengiami ir įgyvendinami projektai. Konkrečius sprendimus priims savivaldybės taryba, o projektai bus viešinami teisės aktų nustatyta tvarka“, – sakė R.Pocienė.

Žinomas verslininkas – apstulbęs: siūlosi sutvarkyti už savo pinigus, bet savivaldybė veja šalin (1)