Vyriausybė ir valdančioji dauguma atsidūrė situacijoje, kai jau tenka rinktis iš dviejų dalykų – blogo ir dar blogesnio.

Bent jau kalbant apie energijos išteklių kainas, kurios šiuo metu yra pagrindinė Lietuvą ir didžiąją dalį pasaulio kankinančios chroniškos infliacijos priežastis.

Brangsta viskas – degalai, dujos, biokuras, pamažu didėja tiekėjų naujiems klientams siūlomos elektros kainos. Ekonomistai nedviprasmiškai kalba, kad ateinanti žiema bus sunki, ypač jei dar spūstelės rimtesni šalčiai.

Prasidėjęs šildymo sezonas tikrai bus sudėtingas. Palyginti su praėjusiais metais, smarkiai išaugo biokuro, kuris yra pagrindinė žaliava gaminant centralizuotai tiekiamą šilumą, kainos. Atitinkamai pabrango malkos, medienos granulės.

[[ge:lrytas:lrytas:44414312]]

Jau baigiantis vasarai pasigirdo siūlymų sugrąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui bei kai kurioms kuro rūšims. Valdantieji į tokias kalbas net nesileido: esą tai nėra teisinga, nes lengvata naudojasi ir tie gyventojai, kurių nepasiturinčiais nieku gyvu nepavadinsi.

O valstybės biudžetas, kuriame ir taip žioji skylės, pakeitus PVM tarifą šildymui nuo 21 iki pernai dar buvusių 9 proc. netektų apie 130–140 mln. eurų pajamų. Todėl nuspręsta tiesiog kompensuoti šildymo išlaidas menkai pasiturintiems namų ūkiams.

[[ge:lrytas:lrytas:44454535]][[ge:lrytas:lrytas:44469326]][[ge:lrytas:lrytas:44488134]]

Tačiau tai irgi kainuos: nors kompensacijų prašymus renka savivaldybės, vėliau bus pateikta sąskaita centrinei valdžiai. Pinigų tam šį sezoną reikės kur kas daugiau nei pernai.

Naujausiais duomenimis, jau dabar kone visuose miestuose, išskyrus sostinę, kreipimųsi dėl kompensacijų gaunama gerokai daugiau nei prieš metus: Kauno rajone ar Kėdainiuose – maždaug trečdaliu, Panevėžyje ir Marijampolėje – penktadaliu. Daugiau jų suplaukia ir Kaune, ir Šiauliuose, ir Klaipėdoje.

Jau pernai kompensacijos atsiėjo beveik 70 mln. eurų, o šiais metais ši suma bus didesnė tiek dėl pagausėjusių gavėjų gretų, tiek dėl pabrangusios šilumos. Klausimas, ar ši suma neprilygs naudai, kurią biudžetas gauna dėl panaikintos PVM lengvatos.

Apie mažesnius mokesčius valdžia bent kol kas nekalba ir aiškindamasi dėl išaugusių degalų kainų. Premjeras M.Sinkevičius buvo užsiminęs, kad priemonių bus imtasi, kai naftos barelio kaina ilgesniam laikui viršys 100 dolerių.

Tai nutiko jau senokai, tačiau vienintelis pastebimesnis veiksmas tėra sprendimas perpus nurėžti traukinių, o nuo lapkričio – ir tarpmiestinių autobusų bilietų kainas.

Jeigu jau kalbama apie socialinę nelygybę taikant PVM lengvatą šildymui, šis sprendimas irgi ja atsiduoda.

Neįmanoma suvokti, kokia jo nauda tiems, pro kurių namus nei traukiniai, nei autobusai nevažinėja.

Kalbant apie itin pabrangusį dyzeliną, jau seniai siūloma mažinti jam taikomą akcizą.

Šis mokestis Lietuvoje dabar siekia 553,6 euro už 1000 litrų. Latviai nuo spalio jį sumažino iki ES minimalaus lygio – 330 eurų. Lenkai taiko 396 eurų tarifą, tačiau tuo pat metu yra sumažinę PVM. Taigi Lietuvoje litras dyzelino yra bent 20–30 centų brangesnis nei pas kaimynus.

[[ge:lrytas:lrytas:44489782]]

Finansų ministras T.Valys aiškina, kad akcizo sumažinimas per mėnesį biudžetui kainuotų apie 20 mln. eurų.

Suma solidi, tačiau kodėl nepaskaičiavus, kiek šio mokesčio nuplaukia pas kaimynus Lietuvos gyventojams, o ypač vežėjams, perkant degalus būtent ten, o ne mūsų šalies degalinėse. Skaičiai būtų labai liūdni.

Šių metų pavasarį dyzelino pardavimas Lietuvoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pradėjo kristi, o gegužę skirtumas siekė net daugiau nei 10 proc.

Visa tai – nepaisant augančios ekonomikos ir netgi daugiau nei procentu padidėjusio šia degalų rūšimi varomų automobilių parko.

Akivaizdu, kad niekas nenustojo važinėti, tiesiog dyzelinas perkamas Lenkijoje, o dabar – Latvijoje.

Reikia sutikti, kad sprendimas nurėžti akcizą ir kas mėnesį netekti po 20 mln. eurų pajamų būtų blogai, tačiau tik trumpalaikiu požiūriu – susilyginus kainoms visame regione neliktų paskatų pirkti degalus pas kaimynus, todėl išaugtų tiek jų pardavimas šalyje, tiek sumokėti mokesčiai.

Dar blogesnis yra nieko neveikimas: esant tokiai situacijai tik laiko klausimas, kada pasienio regionuose ims užsidarinėti degalinės, pagausindamos ir taip nemenkas bedarbių gretas. Atitinkamai reikės daugiau nedarbo išmokų.

Apskritai energijos išteklių kainos dabar jau yra vienas svarbiausių punktų kone visų pasaulio politikų darbotvarkėse.

Europa, nors ir užsitikrinusi dujų tiekimą artėjant žiemai, nerimauja dėl jų brangumo, tai, žinoma, atsilieps ir vartotojams Lietuvoje.

Didžiausia ES ekonomika Vokietija iki Naujųjų metų sumažino akcizą degalams, tačiau tai biudžetui atsieis net 2,5 mlrd. eurų. O nuo sausio ten planuojama įvesti ir kainų lubas, kurios taip pat pareikalaus didžiulių išlaidų.

Netektys dėl apkarpytų mokesčių bus didžiulės ir Lenkijoje bei Latvijoje.

JAV prezidentas D.Trumpas desperatiškai išpūtė susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo, nors tai viso labo reklaminis triukas prieš vidurio kadencijos rinkimus: tokio kiekio, dėl kurio sutarta, JAV pakaktų geriausiu atveju kelioms dienoms.

Akivaizdu, kad tikrai gerų išeičių iš tokios padėties tiesiog nėra.

Tačiau tik laukti ir stebėti, ką daro kiti, irgi nėra tinkama taktika.

Viskas aplink brangsta, o Vyriausybė veiksmų nesiima: reikia rinktis iš blogo ir dar blogesnio (4)