„Mes abu pažymėjome, kad iš principo pateiktas biudžeto projektas atitinka mūsų pagrindinius lūkesčius: pagrindinis dėmesys yra skiriamas gynybai, yra skiriama parama šeimai“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė J. Olekas.
Anot jo, parama šeimoms svarbi sprendžiant demografines problemas ir skatinant ekonomikos augimą. Tarp kitų aptartų klausimų – prezidento iniciatyvos stiprinti sveikatos sektorių, spręsti migracijos problemas ir geriau panaudoti šalies vidaus finansinius išteklius – įveiklinti gyventojų indėlius per nacionalinį plėtros banką ILTE.
Kalbėdamas apie biudžeto deficitą, Seimo pirmininkas teigė, kad nors siekiama jį sumažinti, didelės išlaidos gynybai ir saugumui šiuo metu yra būtinos.
Susiję straipsniai
„Dėl deficito – mes visi norime, kad jo nebūtų arba kad jis būtų mažesnis, bet, deja, norint užtikrinti, kad galėtume normaliai gyventi ir turėtume tai, ko reikia Lietuvoje, reikia pakankamai dideles lėšas skirti gynybai ir saugumui, nepamirštant ir kitų sričių“, – sakė J. Olekas.
Pasak jo, 3,8 proc. BVP siekiantis deficitas nėra didžiausias, kokį Lietuva yra turėjusi, todėl šis rodiklis laikomas kompromisiniu ir priimtinu. Dėl tokio deficito dydžio Finansų ministerija ir Vyriausybė derasi su Europos Komisija (EK).
„Man atrodo, dabar ir yra finansų ministro bei Vyriausybės pokalbis su Komisija: susitarti, kad tai būtų galima padaryti ir turėti tokį skaičių, koks dabar yra pateiktas, – 3,8 proc. Tai nėra didžiausias deficito skaičius, kokį mes esame turėję kaip valstybė. Jis toks kompromisinis ir yra priimtinas“, – teigė parlamento vadovas.
J. Olekas taip pat neatmetė, kad Seime svarstant biudžetą bus teikiama atskirų frakcijų ir parlamentarų pasiūlymų, galinčių pakoreguoti projektą. Po svarstymų komitetuose biudžetas turėtų būti grąžintas Vyriausybei galutiniam variantui parengti.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris keliaus į Seimą – jame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.
Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.