„Pagal šiuo metu turimus duomenis matome, kad tai yra prekybos, gamybos, taip pat statybos sektoriai ir elektroninė erdvė, elektroninės platformos, kur taip pat matome, labai yra išpopuliarėjęs įvairių prekių ir paslaugų teikimas“, – LRT radijui sakė M. Endrijaitis.
Pasak VMI vadovo, inspekcija daugiausia dėmesio skiria įmonių informavimui, konsultavimui ir pagalbai. Nustačius neatitikimų, bus kreipiamasi į mokesčių mokėtojus.
„Kai matysime tam tikrus neatitikimus, aktyviai siųsime pranešimus įmonėms. Pavyzdžiui, palyginame pelno mokesčio deklaracijų duomenis su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų duomenimis. Ir kai matome skirtingus pajamų duomenis, irgi gali būti siunčiami įmonėms paklausimai, kodėl ši informacija skiriasi. Versle būna įvairių situacijų, gali ir tokie atvejai būti, kad skiriasi, bet dauguma atvejų galimai rodomos ne visos pajamos“, – teigė jis.
MKT ir VMI akiratyje atsidūrė Kauno Aleksoto turgaus prieigos: nustebino radiniai
M. Endrijaičio teigimu, VMI taip pat siekia, kad galimus neatitikimus įmonės galėtų pastebėti dar pildydamos deklaracijas.
„Dirbame, kad įmonė jau pildant deklaraciją iš karto rodytų tam tikrus atvejus, kada matome rizikas. Jau deklaracijos pateikimo metu įmonėms būtų aišku, kokios vietos gali būti tikslinamos“, – aiškino VMI viršininkas.
Susiję straipsniai
Galimoms mokestinėms rizikoms nustatyti pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas (DI). Pasak M. Endrijaičio, VMI jau naudoja Europos Komisijos (EK) priemonę, padedančią atrinkti galimai PVM sukčiavimu užsiimančias įmones.
„Ji konkrečiai dirba su PVM sukčiavimu. Pagal turimą informaciją iš sistemų paimami duomenys ir identifikuojamos įmonės, kurios galimai slepia pajamas ir moka ne visą PVM mokestį“, – kalbėjo jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, jog pristatydamas ateinančių penkerių metų veiklos prioritetus, VMI vadovas taip pat nurodė, kad institucija ketina stiprinti mokesčių kontrolę didžiausios rizikos sektoriuose, plėsti DI pagrįstą mokesčių mokėtojų atranką ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.
Pasak jo, VMI kasmet išskirs ir peržiūrės 3–5 didžiausios mokestinės rizikos sektorius, kuriuose bus vykdoma tikslinė kontrolė. Pirmaisiais metais taip pat siekiama 20 proc. padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą.
Didžiausios rizikos šiuo metu nustatomos virtualioje erdvėje, įskaitant skaitmenines platformas ir kriptoturto sektorių, taip pat statybų ir nekilnojamojo turto srityse.
Didesnio dėmesio sulauks ir įmonės, kurių vadovai anksčiau buvo susiję su PVM grobstymo schemomis, bei juridiniai asmenys, kurių apyvarta nesiekia 45 tūkst. eurų PVM registracijos ribos.