„Reikia suprasti, kad pats 3,8 proc. deficitas nėra toks, kuris sugriautų viską“, – antradienį LRT radijui sakė A. Kubilius.
Anot jo, vertinant valstybės fiskalinę būklę svarbu atsižvelgti ne tik į konkrečių metų rezultatus, bet ir į ilgalaikes tendencijas, skolos pokyčius bei deficito perspektyvas.
„Kiekvienais metais yra vertinama valstybių fiskalinė būsena – deficitai, skolos, tendencijos. (...) Galbūt vienerių metų rezultatas nėra sukeliantis labai ypatingą susirūpinimą, bet yra klausimas, kokios yra tendencijos, kas yra prognozuojama toliau, kokios yra skolos tendencijos, kaip atrodo deficito perspektyvos“, – teigė gynybos ir kosmoso komisaras.
Susiję straipsniai
Pasak A. Kubiliaus, nors kai kurioms valstybėms panašaus dydžio deficitas didesnių problemų nesukelia, Lietuvai jis gali turėti reikšmingesnių pasekmių.
„Yra šalių, kurioms panašaus tipo deficitas galbūt ir nesukelia kokių nors didesnių pasekmių arba problemų, bet gali būti, kad Lietuvai kaip tik tai gali sukelti pasekmių“, – kalbėjo eurokomisaras.
Jo teigimu, Finansų ministerija ir politikai turi įvertinti, ar prognozuojamas deficitas nepakenks Lietuvos finansų sistemos patikimumui tarptautinėse rinkose ir ar dėl to šaliai neteks ateityje skolintis brangiau nei dabar.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris keliaus į Seimą – jame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.
Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.