Remiantis praėjusią savaitę paskelbtu naujuoju Pasauliniu bado indeksu, bendros vaikų nepakankamos mitybos, augimo sulėtėjimo ir išsekimo problemos dar labiau paaštrėjo, nutraukdamos dvidešimties metų trukusią padėties gerėjimo tendenciją.
Karas, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2026 m. pradėjo prieš Iraną, tik pablogins šią padėtį, artimiausiais metais pasmerkdamas badui dešimtis ar šimtus milijonų žmonių. Iki to laiko, 2025 m., maždaug 645 mln. žmonių jau buvo priskiriami „nuo nepakankamos mitybos kenčiančių“ kategorijai.
Per pastaruosius 5 metus badas buvo užfiksuotas 122 šalyse.
WSJ skelbia apie V. Putino pasiūlymą D. Trumpui: po pokalbio JAV prezidentas panaikino sankcijas
Be tokių gamtinių reiškinių kaip „El Niño“ ir klimato kaitos, kurią lemia žmogaus veikla, karai yra itin svarbus veiksnys, dar labiau didinantis bado problemą. 2025 m. pasaulyje buvo užregistruoti 65 tarpvalstybiniai ginkluoti konfliktai – tai didžiausias skaičius nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Katastrofiškas badas buvo paskelbtas dviejose vietose: Sudane ir Gazos ruože.
Susiję straipsniai
Iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą šioms šalims teko apie 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto. Kai 2022 m. tiekimas – vykdytas daugiausia per Juodąją jūrą – buvo nutrauktas, maisto kainos staigiai šoktelėjo. Labiausiai dėl to nukentėjo skurdžios Afrikos ir Azijos šalys.
Dabartinis JAV ir Izraelio karas prieš Iraną tapo tokiu pačiu šoku. Iki karo pradžios apie 30 proc. pasaulinio trąšų eksporto gabenta per Hormūzo sąsiaurį. Kurį laiką šie srautai nutrūko, o dabar atsinaujina tik labai nedideliais kiekiais. Pagal Pasaulio banko prognozes, pavyzdžiui, karbamido kaina šiais metais išaugs 60 proc. ir stabilizuosis tik 2027 m. (su sąlyga, kad karas vėl neįsiplieks su nauja jėga).
Skurdžių šalių ūkininkai dėl aukštų kainų faktiškai netenka galimybės pirkti trąšas. Taigi, karo sukeltas trąšų trūkumas tiesiogiai lemia badą, taip pat vaikų fizinio vystymosi sulėtėjimą ir išsekimą visame pasaulyje. Tokie sukrėtimai paprastai dar ilgai jaučiami po karo veiksmų pabaigos, nes žemės ūkio rinkoms reikia laiko atsigauti, o ūkininkai būna jau praleidę ištisus sėjos ir derliaus nuėmimo sezonus.
Net ir 1 proc. maisto kainų kilimas koreliuoja su mirtingumo lygio padidėjimu tarp vaikų iki penkerių metų amžiaus. Namų ūkiai, kuriems sunku įsigyti maisto, paprastai pirmiausia mažina maistingiausių produktų vartojimą, o tai turi ilgalaikį poveikį vaikams. Jie vidutiniškai yra žemesnio ūgio ir labiau linkę į nutukimą, palyginti su kitų amžiaus grupių atstovais.
Badas, kurį sukelia karas atokiame regione, taip pat dažnai tampa naujų konfliktų katalizatoriumi, o tai savo ruožtu veda prie dar didesnio nestabilumo ir bado.
Karas riboja prieigą prie žemės ūkio paskirties žemės ir galimybės ganyti gyvulius, taip pat sutrikdo rinkų, tiekimo grandinių, humanitarinės pagalbos teikimo ir prekybos veiklą. Trąšų trūkumas ir bado protrūkis dar labiau paaštrina karą ir sukelia milžinišką pabėgėlių srautą.
Tuo pačiu metu D. Trumpas pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo, kurio tikslas – riboti visuotinį atšilimą ir sulėtinti klimato kaitą. Jo administracija panaikino buvusią JAV tarptautinės plėtros agentūrą, teikusią humanitarinę pagalbą. Buvo įrodyta, kad šie sumažinimai, be kita ko, lėmė smurto protrūkius ir konfliktus Afrikoje.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad po dviejų–trijų mėnesių Afrikos žemyno šalyse, kai kuriose Azijos šalyse ir Artimuosiuose Rytuose atsiras maisto trūkumas. Ukraina paprastai į šias rinkas eksportuoja milijonus tonų maisto produktų, tačiau šiuo metu jūrų keliai užblokuoti Rusijos okupantų.
Tuo tarpu Lenkija ir Rumunija nedidina Ukrainos grūdų tranzito per savo teritoriją, nepaisydamos Kyjivo raginimų padėti išvežti derlių.