Finansų ministras Taurimas Valys antradienį Seime teigė, kad Lietuva – nėra vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kuri viršys 3 proc. deficitą.
Jo teigimu, tokių valstybių iš viso bus 12. O prognozuojamas ES vidurkis siekia 3,6 proc.
„Neformaliuose susitikimuose man tenka bendrauti praktiškai su visais finansų ministrais. Visi kalba apie šią tendenciją.
Biudžeto projektas – ne vienintelė nesutarimų koalicijoje priežastis: kelia daug klausimų
Ne tik dėl būtinybės finansuoti karines išlaidas – visa Europa puikiai supranta, kad mes gyvename ypatingais laikais ir įvairios hibridinės atakos neaplenkia nė vienos ES šalies. <...> Dėl šios priežasties, taip pat dėl visų socialinių įtampų, ką mes matome Europoje, daugumos šalių deficitas yra didesnis“, – teigė finansų ministras.
Mano, kad realus deficitas gali būti dar didesnis
Konservatorius, Biudžeto ir finansų komiteto narys Mindaugas Lingė suabejojo projekte nurodomomis valstybės biudžeto pajamomis. Politikas mano, kad realus valdžios sektoriaus deficitas gali būti dar didesnis, ir pastebi, jog biudžeto projekte numatomos pajamos yra maždaug 0,5 mlrd. Eur didesnės už numatomas realias pajamas.
„Į pajamas jūs įskaičiuojate abejotinus šaltinius. Geresnis Valstybinės mokesčių inspekcijos administravimas – 197 mln. Eur. Jūsų atlikta fiskalinės rizikos analizė rodo, kad tikimybė, jog tokie pinigai nebus surinkti, yra 9 iš 10.
Susiję straipsniai
Aplinkos taršos leidimo antroji sistema – jau įskaičiuojama 186 mln. Eur pajamų į kitų metų biudžetą, nors toks mokestis nusimato nuo 2029 m.
Trečias – akcizų didinimo stabdymas. Fiskalinės rizikos analizė rodo, kad bus vertinama 10 iš 10. Tai yra, Finansų ministerija neabejoja, kad bus stabdymas, tačiau jūs įskaičiuojate 116 mln. Eur į kitų metų pajamas. <...> Tai koks, ministre, bus realus kitų metų deficitas?“ – klausė M. Lingė.
Kiek atsidusęs T. Valys atsakė, kad prie biudžeto projekto prisideda profesionalai, dirbę ankstesnėse Vyriausybėse.
„Jeigu jūs pažiūrėtumėt statistiką, kaip skiriasi prognozuojamas deficitas nuo faktinio, pamatytumėt, jog labai dažnai faktinis deficitas būna mažesnis.
Kitų institucijų ekspertų vertinimu šita prognozė yra gana konservatyvi ir yra tikrai daug šansų, jog faktinis deficitas bus mažesnis“, – teigė T. Valys.
Žiežirbos tarp I. Šimonytės ir T. Valio
Seimo posėdžio metu T. Valys pažymėjo, kad nepaisant prognozuojamo deficito buvo priimtas sprendimas neatsisakyti Vyriausybės programos veiksmų plano ir padidinti atlyginimus, pensijas bei tam tikras išmokas.
„Mes nėjom tuo lengvesniu keliu, kuriuo dažnai nueidavo ankstesnės Vyriausybės, besiverždamos diržus.
Tai negarantuodavo skolos didėjimo išvengimo. Kaip žinia, 2008–2012 m., kai buvo labai griežtai laikomasi fiskalinės drausmės, skola padvigubėjo“, – teigė jis.
Į šį finansų ministro pasisakymą sureplikavo T. Valio aptariamu laikotarpiu finansų ministrės pareigas ėjusi Ingrida Šimonytė.
„Pademonstravote savo išskirtinę nekompetenciją, kadangi akivaizdu, kad neskiriate augančios ekonomikos nuo ekonomikos, kuri nukrito penktadaliu, o biudžeto pajamos sumažėjo trečdaliu. Aš būčiau jums palinkėjusi sėkmės pasiskolinti finansuoti natūralų deficitą tuo metu, nes panašu, kad tai yra jūsų pageidautina opcija“, – sureagavo Seimo narė.
Tačiau kritiką išgirdęs finansų ministras atsikirto tuo pačiu.
„Kai kompetencijas vertina žmogus, kuris skolinosi už 8–9 proc., kai buvo galimybė pasiskolinti už mažiau nei 3 proc., tai daugiau nesinori apie kompetencijas komentuoti“, – teigė jis.
I. Šimonytė taip pat paklausė T. Valio, kaip šis ketina įgyvendinti Prezidentūros iškeltą tikslą 2029 m. grąžinti biudžeto deficitą iki Mastrichto kriterijuose numatytos 3 proc. ribos.
„Nes jūs vis dar darysite 2029 m. biudžetą, jeigu jūsų neatleis iki tol“, – į T. Valį kreipėsi I. Šimonytė.
Tačiau T. Valys atsakė tokių Prezidentūros teiginių dar nematęs.
„Kuomet įsigilinsiu, galėsiu atsakyti“, – teigė jis.
Biudžeto projektas – staigmena koalicijos partneriams
Kaip skelbta anksčiau, kitų metų biudžeto projektas net patiems valdantieisiems buvo staigmena.
Ketvirtadienį, spalio 15 d., likus dienai iki biudžeto projekto svarstymo Vyriausybėje, demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius kritikavo T. Valį, kad šis nepristatė projekto koalicijos partneriams.
„Yra tik pateikti abstraktūs skaičiai.
<...> Mes kalbame apie valstybės biudžetą, ne apie bakalaurinį studento atsiskaitymo darbą vidury metų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė V. Sinkevičius europarlamentaras.
Biudžeto ir finansų komiteto nario, buvusio finansų ministro Algirdo Butkevičiaus manymu, po valstybės biudžeto projekto pateikimo Seimui turėtų paaiškėti, ar esamas ministras toliau eis pareigas, ar bus pakeistas. Jis teigė netikintis, kad dabartinis finansų ministras žino, ką daro.
Jau pateiktą 2027 m. valstybės biudžeto projektą dėl augančios valstybės skolos ir planuojamo 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito kritikavo opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Pateiktame valstybės biudžete matome, kad daug šios Vyriausybės pažadų įgyvendinami į skolą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį skelbė L. Kasčiūnas.
Biudžeto projekte numatytą deficitą finansų ministras T. Valys grindžia dideliu gynybos finansavimo poreikiu, socialinėmis reikmėmis ir siekiu spręsti demografines problemas.
„Mes turime labai didelį poreikį gynybos finansavimo išlaikymui“, – žurnalistams sakė T. Valys, pabrėždamas, kad Lietuva negali ignoruoti išaugusių geopolitinių grėsmių ir hibridinių atakų.
Anot ministro, papildomų išlaidų reikia ir socialinėms problemoms spręsti bei demografinei padėčiai gerinti. Jo teigimu, nepakankamas dėmesys šiems klausimams galėtų didinti visuomenės nepasitenkinimą ir sudaryti sąlygas stiprėti populistinėms, su Kremliumi flirtuojančioms politinėms jėgoms.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad didesnis biudžeto deficitas yra neišvengiama kaina, kurią Lietuva moka už siekį sustiprinti šalies saugumą ir gynybą. Anot jo, dėl išaugusios karinės įrangos, amunicijos ir technologijų paklausos sparčiai didėjančios kainos lemia ir didesnį gynybai reikalingą finansavimą.
„Didindami fiskalinį deficitą, norime sumažinti saugumo deficitą. Kitaip tariant, saugumas, šalies gynyba kainuoja. Kainuoja tikrai nemenkus pinigus, ypatingai turint omenyje, kad pakankamai ilgą laiką, netgi sakyčiau dešimtmečiais Lietuva nepakankamai investavo į savo saugumą ir gynybą“, – penktadienį Briuselyje žurnalistams teigė prezidentas.
Kam pritarė Vyriausybė
Primename, kad penktadienį, spalio 16 d., Vyriausybė pritarė 2027 m. valstybės biudžeto projektui.
Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos BVP augimas sulėtės nuo nuo 2,9 iki 2,2 proc.
Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. Eur (su RRF fondo ir kitomis ES lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. Eur (5,2 proc.), lyginant su patvirtintu šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. Eur ir išaugs 362,9 mln. Eur (1,3 proc.)
„Didžiausią pajamų dalį sudarys pidėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamos – 8,3 mln. Eur, kas yra 37,6 proc. Todėl vartojimo augimas išlieka pagrindiniu biudžeto pajamų šaltiniu“, – įvardijo T. Valys.
4,4 mln. Eur (19,7 proc.) biudžeto sudarys gyventojų pajamų mokestis (GPM), 3,2 mln. Eur (14,5 proc.) – ES ir kitos finansinės paramos lėšos, 2,6 mln. Eur (11,6 proc.) – akcizai, 2,1 mln. Eur (9,5 proc.) – pelno mokestis, 992,2 mln. Eur (4,5 proc.) – kitos pajamos, 594,5 mln. Eur (2,7 proc.) – kiti mokesčiai.
Nevertinant ES lėšų, valstybės biudžeto pajamos sudarys 18,9 mlrd. Eur – augs 1,622 mlrd. Eur arba 9,4 proc. Išlaidos – 24,7 mlrd. Eur ir augs 1,855 mlrd. Eur arba 8,1 proc.
„Valstybės biudžeto prisiimti įsipareigojimai auga sparčiau nei biudžeto pajamos iš ekonomikos, kas lemia neigiamą valstybės biudžeto balansą, didėjančią valdžios sektoriaus skolą“, – penktadienį pažymėjo finansų ministras.
Finansų ministerijos registruotame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. nuo BVP siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis europinius reikalavimus.
Valdžios sektoriaus deficitas, neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sudarys 48,2 proc. BVP. Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai sudarys 5 proc. BVP – tai yra virš 4,8 mlrd. Eur, kurias sudarys ir Valstybės gynybos fondo lėšos. Šiemet gynybai skirta 4,79 mlrd. Eur (5,38 proc. BVP), tad finansavimas auga apie 34,8 mln. Eur, nors procentas nuo BVP ir mažėja.
Socialiniam žmonių saugumui iš viso kitąmet papildomai numatyta beveik 1,8 mlrd. Eur. Iš šios sumos 450,2 mln. Eur bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.
Minimaliąją mėnesinę algą (MMA) siūloma didinti 8 proc. – nuo 1153 Eur iki 1245 Eur. Šis pakeitimas reikš papildomą 55,66 Eur pajamų augimą „į rankas“ asmenims, uždirbantiems MMA.
Senatvės pensijų didinimui papildomai numatyta 715,5 mln. Eur.
Vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės 10,4 proc. arba 78 Eur – nuo 747 iki 825 Eur. Turintiems būtinąjį stažą – 10,9 proc. arba 88 Eur – nuo 807 Eur iki 895 Eur. Šis sprendimas palies 659 tūkst. žmonių.
Socialinėms išmokoms indeksuoti kitąmet papildomai bus skirta 142 mln. Eur, o papildomai pervedamai įmokai sveikatos draudimui – 304 mln. Eur, iš kurių 172,8 mln. Eur yra pagal 2027 m. naujai įsigaliosiantį reglamentavimą.
Kartu su biudžeto projektu teikiamas ir šeimos paketas – skirtingos priemonės šeimų gerovei ir demografijai skatinti.
Šalies keliams kitąmet viso bus skiriama 749,3 mln. Eur.
Toliau projektas bus nagrinėjimas Seimo komitetuose. Svarstymams į Seimą biudžeto projektas turėtų grįžti lapkričio 19 d. ir gruodžio 1 d.