„Nors valdžios sektoriaus deficitas buvo numatomas ir ankstesnėse projekcijose, biudžeto projekte jo didėjimas yra gerokai spartesnis, nes išlaidų augimas lenkia pajamų didėjimą. Tai lems spartesnį skolos augimą ir mažins fiskalinę erdvę ateityje reaguoti į ekonominius ar geopolitinius sukrėtimus“, – rašoma VK pranešime.
Akcentuojama, jog deficitą didina ne tik išlaidos gynybai, bet ir augantys įsipareigojimai socialinės apsaugos, sveikatos bei švietimo srityse. Pensijų indeksavimas, socialinių išmokų didinimas ir viešojo sektoriaus atlyginimų augimas prisideda prie ilgalaikio išlaidų didėjimo, kartu nenumatant tvarių pajamų šaltinių.
„Projektuojamas deficitas tampa ne vienerių metų išimtimi, o vidutinio laikotarpio tendencija. Tokia trajektorija reiškia, kad vis didesnė dabartinių poreikių dalis finansuojama skolintais pinigais“, – teigia VK.
Susiję straipsniai
Prognozuojama, kad valstybės skolos palūkanoms skiriama suma išaugs nuo maždaug 1 mlrd. eurų 2026 m. iki beveik 2 mlrd. eurų 2029 m. Šios lėšos negalės būti panaudotos kitoms valstybės reikmėms.
VK taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kad biudžeto projekte numatytas grynųjų išlaidų augimas neatitiks fiskalinės drausmės reikalavimų.
„Pačiame biudžeto projekte konstatuojama, kad planuojamas išlaidų augimas reikšmingai neatitinka fiskalinio struktūrinio plano ir fiskalinės drausmės taisyklių“, – tikina VK.
Pagal Lietuvos fiskalinį struktūrinį planą, 2027 m. grynosios išlaidos turėtų augti ne daugiau kaip 4,8 proc., tačiau biudžeto projekte numatytas 7,8 proc. augimas.
Institucijos teigimu, ilgalaikis papildomų išlaidų finansavimas vien skolinantis nėra tvarus, todėl būtina ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų tvarius valstybės pajamų šaltinius.
„Projekte įvardijama daug reikšmingų rizikų: geopolitinės situacijos neapibrėžtumas, papildomi gynybos poreikiai, papildomos paramos ukrainiečiams poreikis, didesnės Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos, neapibrėžtumas dėl planuojamų papildomų pajamų surinkimo ir kt.“, – cituojama VK.
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Pristatydamas projektą finansų ministras Taurimas Valys pabrėžė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Pasak jo, kitąmet šią ribą gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.
Kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.