Tai – antras didžiausias augimas visoje Europos Sąjungoje (ES), rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys.
Sparčiau nei Lietuvoje šis rodiklis augo tik Lenkijoje, kur skolos ir BVP santykis per metus padidėjo 6,7 proc. punkto.
Tuo metu Lietuvoje valdžios sektoriaus skola šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje siekė beveik 38,8 mlrd. eurų ir sudarė 43,8 proc. BVP. Prieš metus šis rodiklis siekė 38,9 proc. BVP, o pirmąjį šių metų ketvirtį – 42,1 proc. BVP.
Susiję straipsniai
Per metus Lietuvos valdžios sektoriaus skola nominaliąja verte išaugo beveik 6,8 mlrd. eurų – nuo 32 mlrd. eurų praėjusių metų antrąjį ketvirtį iki 38,8 mlrd. eurų šiemet.
„Eurostat“ duomenimis, pagal metinį skolos ir BVP santykio augimą po Lenkijos ir Lietuvos rikiavosi Belgija (3,8 proc. punkto), Prancūzija (3,7 proc. punkto), Liuksemburgas (3,6 proc. punkto) ir Estija (3 proc. punkto).
Lietuva taip pat pateko tarp keturių ES valstybių, kuriose skolos ir BVP santykis labiausiai augo per ketvirtį.
Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, Lietuvoje šis rodiklis padidėjo 1,6 proc. punkto. Didesnis augimas fiksuotas tik Lenkijoje (3 proc. punktais), Portugalijoje (2,1 proc. punkto) ir Latvijoje (1,9 proc. punkto).
Vis dėlto, nepaisant spartaus augimo, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos lygis išlieka gerokai mažesnis už ES ir euro zonos vidurkius.
Lietuvoje skolos ir BVP santykis antrąjį ketvirtį siekė 43,8 proc., kai visoje ES jis sudarė 82,9 proc., o euro zonoje – 88,8 proc.
Didžiausias valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis antrąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas Graikijoje – 140,8 proc. Nedaug nuo jos atsiliko Italija, kur šis rodiklis siekė 139,9 proc.
Toliau rikiavosi Prancūzija (119,1 proc.), Belgija (110,2 proc.) ir Ispanija (101,4 proc.).
Mažiausia valdžios sektoriaus skola, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, fiksuota Estijoje (26,1 proc. BVP), Danijoje (27,1 proc.), Liuksemburge (28,2 proc.) ir Bulgarijoje (28,7 proc.).
Tuo metu iš Baltijos šalių didžiausias skolos ir BVP santykis buvo Latvijoje – 48,1 proc. Lietuvoje jis siekė 43,8 proc., o Estijoje – 26,1 proc.