„Atstovaudami UAB „Gamtos galia“ – atsinaujinančios energetikos vystytoją ir investuotoją į šalies regionus bei energetinį proveržį – kreipiamės į Jus dėl sisteminės problemos, paralyžiavusios mažųjų vėjo elektrinių parkų plėtrą, energetinį šalies proveržį ir investicijas į šalies regionus“, – rašoma kreipimesi politikams.
Investuotojai atvirai įvardija, kad projektus blokuoja ne realus poveikis gamtai, o Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) valdomoje Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) esantys ir nepatikrinti duomenys. VSTT stabdo kiekvieną projektą, jei iki 3,5 km spinduliu (priklausomai nuo paukščio rūšies) sistemoje įregistruotas saugomo paukščio lizdas, o Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) tokiu atsakymu aklai vadovaujasi, siųsdama projektus į pilną PAV.
Tačiau licencijuotų ornitologų ir antstolių atlikti natūriniai tyrimai parodė, kad dalis sistemoje registruotų lizdų gamtoje neegzistuoja arba yra seniai suirę. Nepaisant to, VSTT kiekvienam įrašui taiko iki 3,5 km apsaugos zoną – pasak vystytojų, vien per pastaruosius metus vienas asmuo į sistemą įkėlė kelis tūkstančius tokių „popierinių“ lizdų, todėl nepatikrinta duomenų bazė virto absoliučiu draudimu bet kokiai ūkinei veiklai regionuose. Be to, AAA neleidžia atrankos stadijoje taikyti modernių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, radarų, nors tai numato Aplinkos ministro įsakymas.
Susiję straipsniai
Net įsipareigojus taikyti griežčiausias įsakyme numatytas priemones – paukščius aptinkančius ir jėgainę stabdančius radarus – dėl bet kurio SRIS lizdo, net ir neegzistuojančio, reikalaujamas pilnas PAV, nors anksčiau tokios priemonės atrankoje buvo priimamos. Tai iliustruoja 2026 m. liepos 21 d. AAA išvada dėl mažo, 5 jėgainių parko Širvintų rajone, kuris nusiųstas į pilną PAV, nors jėgainės suplanuotos už „no-go“ zonų ribų ir numatyti radarai, o priemonių punkte AAA nurodė „Neaktualu, bus įvertinta PAV metu“.
Kreipimesi pateikiami ir konkretūs nuostoliai dėl trijų įšaldytų mažųjų vėjo parkų (iš viso 18 jėgainių, 126 MW galios), kurių procedūros stringa nuo 2025 m. sausio. Vystytojų skaičiavimu, dėl šių projektų stabdymo regionų plėtra jau patyrė 1,4 mln. eurų tiesioginių nuostolių, o kasmet prarandama po 1,1 mln. eurų (bendruomenių įmokų, savivaldybių NT mokesčių bei gyventojų nuomos pajamų). Taip pat šalyje nepagaminta 485 GWh elektros (parkai kasmet aprūpintų 150 tūkst. namų ūkių), o dėl dirbtinio blokavimo į aplinką papildomai išmesta 193 tūkst. tonų CO2.
Vystytojai reikalauja skubiai atlikti SRIS duomenų reviziją, vertinti realius natūrinius tyrimus, leisti taikyti technologines apsaugos priemones atrankos stadijoje be pilno PAV ir sušaukti atsakingų institucijų pasitarimą. „Prašome padaryti viską, kad procesas skubiai grįžtų į teisinės logikos ir faktinių aplinkosauginių tyrimų rėmus, o nebūtų grįstas interpretacijomis ar pavienių asmenų suinteresuotumu manipuliuoti valstybiniais registrais“, – reziumuoja investuotojai.




