Apie besikeičiančius pirkėjų įpročius, prekybininkų strategijas ir Juodojo penktadienio tendencijas „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ kalbėjo rinkodaros žinovas, „Omnisend“ viceprezidentas plėtrai Evaldas Mockus.
Pašnekovo teigimu, Juodąjį penktadienį dar galima vadinti tikra švente tiems, kurie mėgsta leisti pinigus. Iš pradžių tai buvo didžiulė, tačiau vos vieną dieną trunkanti nuolaidų karštinė.
„Kai JAV uždavė šį toną, visi pardavėjai turėjo specialių pasiūlymų – vieną penktadienį žmonės stovėdavo eilėje prie fizinių parduotuvių, būdavo ir muštynių dėl to, kas gaus geresnį, pigesnį televizorių“, – pasakojo E. Mockus.
D. Dundulis apie pasirengimą krizėms: trumpalaikės parduotuvių atsargos išsektų per kelias dienas
Išpardavimai prasideda vis anksčiau
Pasak eksperto, didžiausi pokyčiai įvyko pandemijos laikotarpiu. Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose ir ieškant veiklos, vienos dienos išpardavimas pamažu virto visą savaitę trunkančia akcijų kampanija. Vėliau ji persikėlė ir į elektronines parduotuves.
Dabar prekybininkai varžosi, kas pirmasis pradės išpardavimų sezoną.
„Vyksta pardavėjų karas, kas pradės Juodąjį penktadienį anksčiau. Iš mūsų klientų duomenų JAV matome, kad šiemet komunikacija prasidėjo jau spalio gale.
Susiję straipsniai
Anksčiau juokdavomės, kad po Vėlinių iškart prasideda Kalėdos. Bet dabar, matyt, nebebus nei Helovino, nei Kalėdų – didžiausia šventė bus tiesiog vienas išpardavimų maratonas“, – kalbėjo E. Mockus.
Jo teigimu, pasaulinės tendencijos rodo, kad kai kurie verslai Juodojo penktadienio kampanijas skatina pradėti dar rugsėjį. Lietuvoje tokio reiškinio kol kas nėra, tačiau, eksperto vertinimu, tai gali pasikeisti per artimiausius 3-4 metus.
Ar Lietuvoje nuolaidos tikros?
Kalbėdamas apie nuolaidas, E. Mockus atkreipė dėmesį į populiarų įsitikinimą, kad tikrieji išpardavimai vyksta nebent užsienyje.
„Girdėdavom kalbas, kad užsienyje tos nuolaidos yra didelės, o Lietuvoje prekybininkai pasikelia kainas ir vėliau taiko netikras nuolaidas.
Iš tikrųjų tas pats vyksta visame pasaulyje – prekybininkai stengiasi parduoti prekes kuo geresne marža, o Lietuva šioje vietoje neatsilieka. Mes darom taip pat, tik mūsų pirkėjai yra labiau apgalvojantys“, – teigė pašnekovas.
E. Mockus prisiminė ir pokalbį iš susitikimo JAV. Jo metu verslo partneris atkreipė dėmesį į pačius pirkėjus – esą europiečiai nesupranta pirkimo malonumo, o amerikiečiai nori leisti pinigus ir tai yra jų gyvenimo dalis.
Didžiausios nuolaidos – ne lojaliems pirkėjams
Ekspertas atkreipė dėmesį ir į skelbiamų nuolaidų dydžius. Nors reklamose galima išvysti net 50 proc. ar didesnes nuolaidas, atidžiau pasižiūrėjus paaiškėja, kad jos dažnai taikomos tik nišiniams produktams arba konkrečiai prekių kategorijai.
„Tuo periodu labai sudėtinga rasti tokį pasiūlymą, kai kažkokie dideli pirkiniai ar paslaugos kainuotų 50 proc. pigiau.
Dažnu atveju nuolaidų sistema yra daug nuosaikesnė. Tokių agresyvių nuolaidų, ko gero, jūs nerasite. Ypač tiems pirkiniams, kur laukėte labai ilgai, – su tokia nuolaida nusipirkti fotoaparatą yra ir bus neįmanoma“, – įžvalgomis dalijosi E. Mockus.
Dar viena įdomi prekybininkų strategija – skirtingiems pirkėjams siūlomos nevienodos nuolaidos. Nors iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad lojalūs klientai turėtų sulaukti geriausių pasiūlymų, verslo logika dažnai yra kitokia.
E. Mockaus teigimu, didžiausios nuolaidos kartais siūlomos ne tiems, kurie nuolat perka, o tiems, kuriuos prekybininkai nori susigrąžinti arba paskatinti apsipirkti.
„Galbūt pirkėjui nėra smagu tai girdėti, bet žiūrint iš verslo pusės, tiems, kas ir dabar perka, pasiūlymas gali būti prastesnis negu tam, kas pirko prieš trejus metus“, – pavyzdį pateikė jis.
Legviau išsirinkti, sunkiau – grąžinti
Laidoje E. Mockus išskyrė ir dirbtinio intelekto naudą. Perkant internetu, jo teigimu, ši technologija gali padėti palyginti skirtingų pardavėjų kainas, išanalizuoti prekių aprašymus ir išsirinkti tinkamiausią produktą.
Kita vertus, yra ir kita medalio pusė. Pašnekovo manymu, prekių grąžinimas darosi vis sudėtingesnis.
„Iš lėto, garsiai nešaukdami prekybininkai pradeda įvesti kažkokį simbolinį mokestį.
Manau, tai irgi yra dalykai, kuriuos prekybininkai bando suvaldyti, ir tuos (red. past. – grąžinimų) skaičius sumažinti kartais sukurdami dirbtinius stabdžius“, – svarstė E. Mockus.





