Kodėl prireikė šių pokyčių, kiek jie kainuos ir kokią atsakomybę prisiima pati investuotoja? Apie tai kalbamės su „Kilo“ vadovu Žygimantu Surintu.
– Kodėl nusprendėte pradėti vidinį auditą?
– Investuojame ir dirbame tarptautinėje sveikatingumo rinkoje. Dirbtinio intelekto eroje vyksta daug pokyčių, todėl įmonėms vis sunkiau suvaldyti visus vidinius procesus.
Milijonus kainuojantis sprendimas: atliekant rinkodaros auditą, „Kilo“ stabdo penkių programėlių pardavimus
– Ką konkrečiai apima rinkodaros auditas?
– „Kilo“ vienija daugiau nei 50 skirtingų produktų. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriame bendrovėms, dirbančioms su skaitmeninėmis programėlėmis ir maisto papildais, daugiausia svorio mažinimo bei kitose sveikos gyvensenos srityse.
Šioje rinkoje daug kalbama apie rezultatus, kuriuos žmogus gali pasiekti, duodama įvairių pažadų. Tai jautri reklamos sritis, todėl ją norime patikrinti.
– Auditui skirtame svetainės puslapyje žmonės galės stebėti jo eigą. Ar informacija prieinama jau dabar, ar bus paskelbta tik sulaukus išvadų?
Susiję straipsniai
– Ji bus prieinama jau dabar ir nuolat atnaujinama. Bus matoma, kiek reklamų peržiūrėta, patikrinta ir pakeista nustačius neatitikimų.
– Ar sustabdytų programėlių veikla galės būti atnaujinta, jeigu audito išvados bus palankios? O gal dalis jų uždaroma visam laikui?
– Peržiūrėsime audito rezultatus ir įvertinsime, ar reikia pokyčių, o jeigu reikia – kokių. Taip pat patikrinsime, su kokiais partneriais buvo dirbama, su kuriais bendradarbiavimas gali tęstis, o su kuriais nebe, nes jie neatitinka „Kilo“ reikalavimų. Pateiksime savo rekomendacijas.
Svarbu pabrėžti, kad „Kilo“ yra investuotojas, o ne bendrovė, kuri pati kuria ar skelbia reklamą.
Dar 2020 metais, verslui išaugus, veikla tapo decentralizuota – pradėjome investuoti į atskirus verslus ir produktus. Patys reklamos nekuriame, todėl šiandien mums būtų sunku atsakyti į daugelį su ja susijusių klausimų.
– Ar viešai paskelbtas auditas ir jo metu keliami klausimai gali sukelti klientų nepasitikėjimą?
– Jeigu vartotojams kyla klausimų, jie gali tiesiogiai kreiptis į programėles vystančias bendroves ir gauti atsakymus.
Investuojame į Lietuvoje veikiančius verslus, kurie nesislepia. Produktus valdančios įmonės turės atsakyti į šiuos klausimus.
– Kalbame apie rinkodaros standartus, tačiau ką galite pasakyti apie pačių produktų kokybę?
– Investuojame į pasaulinei rinkai skirtus produktus. Mūsų principas – siekti, kad jie būtų geriausi, konkurencingiausi ir įdomiausi. Tai ir toliau išliks pagrindinė investavimo kryptis.
Vykdome bendrakūrėjų programą „Co-Founder“, ieškome partnerių. Norime investuoti į produktus, kurie padeda žmonėms, yra reikalingi ir naudojami kasdienybėje.
Produktų kūrimo reikalavimai tik stiprės. Konkurencija milžiniška: niekada nebuvo taip lengva sukurti produktą kaip dabar, bet kartu niekada nebuvo taip sunku sukurti gerą produktą.
Su tokia nuostata dirbame kasdien – ieškome idėjų ir bendrovių, į kurias galėtume investuoti ir kurios gebėtų tas idėjas įgyvendinti.
– Taigi raginate klientus netylėti, o iškilusias problemas spręsti tiesiogiai su programėlių valdytojais?
– Tiek „Kilo“ standartu, tiek viešu auditu norime parodyti, kad mums rūpi. Siekiame būti skaidrūs investuotojai, investuojantys į gerus produktus.
– Ne kiekviena įmonė apie tokias patikras kalba viešai. Kas paskatino jus tai paskelbti ir kiek toks sprendimas kainuos?
– Be abejo, tai brangiai kainuojantis sprendimas. Tačiau reikėtų patikslinti: „Kilo“ šių verslų nekontroliuoja. Skirtingose bendrovėse turime skirtingas dalis. Vienas valdo vadovai, kitas – valdybos. Vieno modelio nėra, nes kiekvienas projektas yra atskira istorija.
Bendrovėms tai kainuos daug, nes peržiūrėdamos savo veiklą jos sustabdė pardavimus, o šie yra jų verslo variklis.
Iš įmonių, į kurias investuojame, reikalaujame viešumo. Galbūt tai ir yra jo kaina, kurią jos dabar moka.
– Apie kokias sumas kalbame? Ar tai milijoniniai nuostoliai?
– Neskubėčiau to vadinti nuostoliais. Tai klausimas, kaip vystai verslą dabar ir kaip jį vystysi ateityje.
Skaidrumas mums rūpi, jo prašome ir iš bendrovių, į kurias investuojame. Tačiau reikia atskirti, kada „Kilo“ gali priimti sprendimus, o kada nesame verslą kontroliuojantis investuotojas.
Norime būti siejami su bendrovėmis, kurios veikia pagal mūsų pasiūlytą standartą. Jį pristatėme įmonių vadovams. Negaliu sakyti, kad savo vartotojams, nes pati „Kilo“ nėra produktas – esame investuotojas.
– Kokie pagrindiniai naujojo rinkodaros standarto reikalavimai? Į ką vartotojams reikėtų atkreipti dėmesį?
– Vienas jautriausių klausimų – dirbtinio intelekto sukurti žmonės reklamose. Norime, kad toks turinys būtų aiškiai pažymėtas.
Jeigu reklamoje pristatomi gydytojai, jie turi būti tikri. Pažadai apie rezultatus turi būti pagrindžiami.
Žmogus taip pat turi aiškiai žinoti, kokiomis sąlygomis įsigyja programėlę ar kitą produktą. Jeigu parduodama prenumerata, ją turi būti paprasta nutraukti, o visos sąlygos – lengvai prieinamos.
Tai pagrindiniai principai, kurių tikimės iš bendrovių, su kuriomis dirbame.
– Kas prižiūrės, ar šių reikalavimų laikomasi? Juk reklamos kiekiai milžiniški.
– Taip, todėl užtikrinti kontrolę labai sunku. Investuojame į technologines platformas, kurios padėtų atlikti atitikties patikras: tikrintų reklamas, interneto svetaines ir kitas priemones.
Jos padėtų stebėti, ar laikomasi mūsų standarto ir teisės aktų reikalavimų valstybėse, kuriose bendrovės parduoda produktus.
Taip pat norime, kad įmonėse būtų už atitiktį atsakingi darbuotojai. Nors kuriamos technologijos irgi grindžiamos dirbtiniu intelektu, jis nepakeitė ir nepakeis žmonių. Šiai sričiai būtina skirti daugiau dėmesio.
– Kalbate apie DI turinio žymėjimą, tikrus gydytojus ir pagrįstus pažadus. Ar tai ir kvietimas kitoms įmonėms atidžiau vertinti reklamą, ypač susijusią su sveikata ir savijauta?
– Manau, tai natūrali verslo vystymosi kryptis, ypač dirbtinio intelekto eroje. Tokia kontrolė taps vis svarbesnė, tačiau ją užtikrinti bus vis sunkiau.
Šiandien vienas reklamos kūrėjas keliais mygtukų paspaudimais gali sukurti daugiau nei 100 tūkst. reklamos vienetų. Vienam žmogui peržiūrėti tokį kiekį ir patikrinti turinį labai sudėtinga.
Verslo tempas ir konkurencija milžiniški. Bendrovėms, į kurias jau investavome ar investuosime ateityje, siūlome didžiausią dėmesį skirti produktui ir skaidrumui. Norime, kad būtent taip jos konkuruotų.
Ar tai kvietimas kitiems prisijungti? Gal taip ir nepavadinčiau, tačiau tikimės, kad toks požiūris bus vertinamas ir pripažįstamas.
Tai, kas paskatino pradėti vidinį auditą, paspartinti procesus ir kurti „Kilo“ standartą, atskleidžia platesnes šiandienos verslo problemas. Su jomis susiduria ne vien audituojamos įmonės, kurios nesudaro didelės „Kilo“ verslo dalies.
Manau, kad šiandien 95 proc. pasaulio įmonių patiria panašių sunkumų. Dirbtinis intelektas, jo sukurti žmonės ir turinys labai plačiai paplitę. Mes norime veikti atsakingai ir laikytis sąžiningų verslo principų.
– Tačiau dirbtinio intelekto reklamoje neketinate atsisakyti? Reikės žmonių, kurie prižiūrėtų, kad jis nekurtų klaidinančio turinio?
– Svarbus ne tik atsakingas darbuotojas, bet ir atitikties procedūros, aiškūs principai bei partnerių pasirinkimas. Kai kur reikia daugiau patikrų ir joms skirto laiko. Pokyčiai būtini, nors juos įgyvendinti nebus paprasta.
Dirbtinis intelektas jau tapo kasdienybe, tačiau tai nereiškia, kad galima nepaisyti taisyklių, kaip turi būti kuriamas ir žymimas turinys.
Savo standartu norime pasakyti, kad neketiname investuoti į verslus, kuriems tai nesvarbu ir kurie gyvena tik šia diena. Norime dirbti su atsakingomis bendrovėmis.
– Pristatote tris naujus įrankius reklamoms, pardavimo puslapiams ir partnerių turiniui tikrinti. Kaip jie veiks?
– Juos kuriame, dalis jau padeda atlikti auditą. Be technologinės pagalbos šis procesas būtų labai ilgas.
Įrankius pasiūlysime bendrovėms, į kurias esame investavę ir su kuriomis dirbame. Jos galės pasirinkti kitus sprendimus arba kurti savus. Svarbiausia – laikytis standarto.
Technologiniai sprendimai ir jų diegimas labai svarbūs, tačiau žmogaus vaidmuo ir aiškūs verslo principai svarbesni už bet kurią atskirą programą.
– Ko ši patirtis išmokė jus patį, kaip vadovą?
– Pirmiausia reikėtų atskirti kelis dalykus. Auditas viešas, o mūsų valdybos pirmininkas Tadas Burgaila taip pat yra viešas asmuo ir investuotojas, su kuriuo siejama „Kilo“ veikla. Tačiau mūsų valdyba ar vadovybė nedalyvauja tose veiklose, kuriose atliekamas vidinis auditas.
Man, kaip grupės vadovui, sprendžiančiam dalį investicinių klausimų, ši situacija parodė, kad ir mums reikia daugiau dėmesingumo. Turime kelti daugiau klausimų ir labiau domėtis šiais dalykais.






