Pirkinių krepšius į automobilius kraunantys žmonės dažnai smalsiai stebi, kaip vairuotojai didžiulį autotraukinį, gana lengvai manevruodami, atbuline eiga pastato prie pat prekių iškrovimo rampos ties „Norfos XXL“ parduotuve Utenoje, Kupiškio gatvėje.
Parduotuvė didelė, kita „Norfa XXL“, esanti J.Basanavičiaus gatvėje kelyje į Zarasus, taip pat didžiulė. Tikėtina, kad vienoje iš jų iškrovęs prekes autotraukinys rieda į kitą, o paskui – link Zarasų.
Darni grandžių veikla
Iš „Rivonos“ centrinio sandėlio, esančio Kėdainiuose, prekės ženklu „Norfa“ paženklinti vilkikai, kaip ir autotraukiniai, išrieda ankstų rytą. Kiekvieno jų maršrutas parengtas taip, kad važiuodami į parduotuves kiekviename regione jie įveiktų optimalų skaičių kilometrų.
Susiję straipsniai
„Logistikos sąnaudos – sudedamoji prekių kainos dalis, todėl labai svarbus yra efektyvus darbas visoje jos grandinėje.
Pavyzdžiui, sandėlyje į sunkvežimius, atsižvelgiant į sunkiasvoriam transportui nustatytą leistiną svorį, prekės turi būti sukraunamos kuo kompaktiškiau.
Iš parduotuvių į sandėlį sunkvežimiai taip pat turi grįžti ne tuščiomis.
Vieni jų užsuka pas tiekėjus ir paima iš jų gaminius, kiti į Kėdainius atveža parduotuvėse sukauptas surūšiuotas pakuotes bei konteinerius su maisto atliekomis“, – sakė 159 parduotuves valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas bei gamybos ir logistikos įmonės „Rivona“ vadovas Dainius Dundulis.
Anot jo, daugiau nei per tris „Rivonos“ veiklos dešimtmečius prekių logistika pasikeitė iš esmės. Anksčiau nuolat tekdavo sukti galvą, kaip vienu sunkvežimiu kuo racionaliau – įveikiant kuo mažiau kilometrų – išvežioti kuo daugiau prekių, dabar tai padaro samdoma specializuota įmonė.
Pagal prekių užsakymus, gautus iš parduotuvių, ji sudaro racionaliausius maršrutus ir taip suskirsto prekes ant padėklų, kad jie būtų maksimaliai užpildyti ir pilnai pakrauti ir juos gabenantys sunkvežimiai.
Šiuo metu naudojama informacinių technologijų (IT) sistema automatiškai centriniam sandėliui perduoda užsakymus iš parduotuvių – operatoriui nebereikia dalyvauti šiame procese.
„Norfos“ parduotuvių darbuotojams taip pat nebetenka kasdien skaičiuoti, kokių prekių dar liko lentynose bei vitrinose, o kokių – jau trūksta ir kiek.
Visa tai, vakarais uždarius parduotuves, apskaičiuoja IT sistema naudodamasi kasose sukaupta informacija.
Užsakymai pateikiami Kėdainiuose – geografiniame Lietuvos centre – esančiam centriniam „Rivonos“ sandėliui. Jame jie yra apibendrinami, ir IT sistema tiekėjams perduoda informaciją, kiek ir kokių prekių, atsižvelgdami į tikslų grafiką, jie turi atgabenti į sandėlį.
Patys tiekėjai trumpo galiojimo maisto prekes į centrinį sandėlį suveža tiksliai nustatytu laiku ir jos iš karto yra paskirstomos parduotuvėms. Tad iki vidurnakčio sandėlis ištuštėja, o ryte viskas prasideda iš naujo.
Šiuo metu pagal tokį principą – be sandėliavimo – paskirstoma apie du trečdalius visų į „Norfos“ tinklą gabenamų prekių.
Turi savo transportą
„Norfos“ tinklas vienintelis iš visų mažmeninių prekybos tinklų turi savo prekių išvežiojimo transportą – jį aptarnaujanti įmonė „Rivona“ yra įsigijusi sunkvežimių su poros dydžių priekabomis.
„Toks standartas suteikia galimybę bet kuriuo momentu vieną transporto priemonę pakeisti kita. To prireikia, jeigu, pavyzdžiui, vilkikas kelyje sugenda.
Be to, vilkikai su ilgomis puspriekabėmis negali privažiuoti prie kai kurių „Norfos“ parduotuvių, ypač mažųjų, todėl svarbu turėti ir mažesnių sunkvežimių“, – kalbėjo D.Dundulis.
„Norfa“ sunkvežimius naudoja ne tik prekėms į parduotuves pristatyti, bet ir kai kurių Lietuvos tiekėjų gaminiams parsivežti į centrinį sandėlį. Tad apie 95 proc. sunkvežimių į Kėdainius sugrįžta ne tuščiomis.
„Nebūtų tiesa, jei teigčiau, kad tuščių kilometrų nebūna. Pasitaiko, kad vilkikai į sandėlį grįžta nepakrauti, bet to stengiamės išvengti. Pavyzdžiui, prekės į parduotuves iš sandėlio išvežiojamos ir savaitgaliais, bet šeštadieniais ir sekmadieniais dirba nedaug tiekėjų, tad mažiau parsivežama ir jų gaminių“, – užsiminė D.Dundulis.
Įvairus importo kelias
Prekės iš užsienio „Rivonos“ sandėlį pasiekia įvairiais būdais. Vienos atvežamos tiekėjų parūpintu transportu, kitoms iš Europos valstybių atgabenti transportą užsako pati „Rivona“.
„Prekės iš Kinijos Lietuvą pasiekia jūrų keliu. Turime sutartį su konteinerių pervežimo kompanijomis.
Į gamybos įmones Kinijoje jos nuveža konteinerius, jie užpildomi prekėmis, uoste pakraunami į laivus ir atgabenami į Klaipėdos uostą. Iš uosto dažniausiai konteinerius pasiima mūsiškė „Rivona“.
Kadangi „Norfos“ parduotuvėse surūšiuotas ir supresuotas kartono pakuotes iš centrinio sandėlio vežame perdirbti į įmonę Klaipėdoje, jos ir yra sukraunamos į atlaisvintą konteinerį.
Klaipėdoje, iškrovus makulatūrą, tuščias konteineris grąžinamas krovos įmonei.
Dėl techninių niuansų negalime iš Kinijos atgabentų prekių perkrauti į sunkvežimius pačiame uoste, jas tenka atsigabenti į Kėdainius. Tokiu būdu tarp Klaipėdos ir mūsų sandėlio prireikus ir kursuoja pakrauti vilkikai“, – paaiškino D.Dundulis.
Atnaujino visą parką
Daugiau nei per trisdešimt veiklos metų „Rivonos“ sunkvežimių parkas buvo ne kartą atnaujintas, o pastaruoju metu įmonė dar kartą skyrė jam investicijų.
Pernai ji įsigijo 40 visiškai naujų „Scania“ sunkvežimių, kurių vertė siekė maždaug 5 mln. eurų. Šiemet įmonės automobilių parką pasiekė dar kita tiek vilkikų. Tad šiuo metu visas 80 sunkvežimių parkas jau yra atnaujintas, nepakeisti naujais liko tik vadinamieji autotraukiniai.
„Investicijas į sunkvežimių parką buvome suplanavę prieš keletą metų, nes jis sparčiai sensta.
Nuolat būdamas kelyje vilkikas paprastai tarnauja 5–6 metus. Vairuotojai, išvežiodami po „Norfos“ parduotuves prekes, kasdien juk nuvažiuoja po kelis šimtus kilometrų.
Pastaruoju metu sunkvežimių pardavimo rinkoje susidarė palankesnė situacija ir mes galėjome imtis planuotų investicijų“, – sakė D.Dundulis.
Įprasta, kad kelerius metus atidirbę vilkikai patenka į antrinę rinką. „Rivona“ paprastai nelaukia, kol jie susidėvės. Jie parduodami, nes tai – prižiūrėtos, patikimos transporto priemonės.
„Autotraukiniai eksploatuojami ilgiausiai. Jie neturi antrinės rinkos, todėl prireikus remontuojami tol, kol jais saugu vežti prekes“, – paaiškino pašnekovas.
Anot jo, turėti savo transporto parką „Rivona“ nusprendė dėl kelių priežasčių. Viena jų – eksploatuodama savo sunkvežimius įmonė gali sudaryti racionalius maršrutus.
Kita priežastis – saugumas. Mat prieš didžiąsias metų šventes ir vasarą, kai prekių perkama ypač daug, rinkoje ima stigti logistikos paslaugas teikiančių įmonių pajėgumų. O turint savo transportą visus darbus galima organizuoti planingai.
„Retkarčiais, kai susidarydavo didieji prekybos pakilimai – kai šoktelėdavo šviežios mėsos paklausa, į tinklo parduotuves jai išvežioti tekdavo paslaugą pirkti. Vėliau radome sprendimą ir šiam iššūkiui – įsigijome daugiau priekabų-šaldytuvų.
Paprastai jos naudojamos prekėms iš centrinio sandėlio išvežioti. O kai smarkiai padidėja skerdienos paklausa, vairuotojai su jais važiuoja dirbti į Šilalės rajone esantį „Rivonos“ mėsos perdirbimo padalinį“, – paaiškino D.Dundulis.
Ir dar vienas niuansas: kadangi į centrinį prekių sandėlį Kėdainiuose visada atvyksta vienodo dydžio sunkvežimiai, nereikia keisti jų pakrovimo schemų ir maksimaliai išnaudojama puspriekabių ir priekabų talpa.
Dėmesys – taršos rodikliams
Pasak D.Dundulio, investuoti į naujas transporto priemones buvo nuspręsta ne tik dėl ekonomiškumo, bet ir dėl dar mažesnės taršos.
Naujųjų „Scania“ sunkvežimių ekologiniai rodikliai yra dar geresni nei tų, kuriuos jie pakeitė.
Apskritai šiuo metu kone visos „Rivonos“ sunkvežimių parke naudojamos transporto priemonės atitinka „Euro 6“ emisijų standartą, o tai reiškia, kad išmetamų teršalų kiekis yra nedidelis.
„Vadinamąjį „Euro 6“ standartą atitinkantys sunkvežimiai, palyginti su „Euro 5“ standarto sunkvežimiais, išmeta pusantro karto mažiau anglies monoksidų, beveik perpus mažiau azoto oksidų, o ir kietųjų dalelių emisija yra kone perpus mažesnė.
Be to, naujuose sunkvežimiuose naudojami modernesni ir daug tylesni šaldymo agregatai, kurie ne tik mažina triukšmo lygį, bet ir mažiau išmeta anglies dioksido.
Tad mūsų investicija – svarbus žingsnis siekiant tvaresnės logistikos ir mažesnio poveikio aplinkai“, – teigė D.Dundulis.
Naujųjų „Scania“ sunkvežimių degalų sąnaudos yra maždaug dešimtadaliu mažesnės nei ankstesnių modelių.
Kuo mažiau sunaudojama degalų, tuo mažesnė yra anglies dioksido emisija, o kartu mažesnės logistikos sąnaudos netgi ir brangstant degalams.
„Jei degalai pabrangsta 10 proc., o sunkvežimiai sunaudoja jų mažiau, nereikia daugiau lėšų skirti logistikai. Tai leidžia išvengti prekių kainų kilimo galutiniams vartotojams – žmonėms, apsiperkantiems „Norfos“ parduotuvėse“, – paaiškino D.Dundulis.
Pasak jo, nors dyzelinas ir benzinas pavasarį smarkokai pabrango, prekių kainoms „Norfos“ parduotuvėse tai nepadarė įtakos.
„Jeigu ne akcizas – vadinamasis cukraus mokestis, prekės būtų apskritai atpigusios ir būtume stebėję defliaciją.
Tačiau degalų kainų augimas mažina vartojimą. Gyventojai jiems turi skirti daugiau asmeninio biudžeto lėšų, todėl mažiau pinigų lieka maisto prekėms įsigyti“, – teigė D.Dundulis.
Nepaliko alternatyvų
Pasak D.Dundulio, buvo padaryta didžiulė klaida 2019-aisiais patvirtinant Europos žaliojo kurso strategiją (pagrindiniai klimato tikslai įstatymais buvo įtvirtinti 2021-aisiais) ir numatant, kad naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimas turės būti stabdomas nuo 2035-ųjų.
Šiemet ši data buvo šiek tiek nutolinta.
„Automobilių pramonės įmonės maždaug nuo 2019-ųjų nebeinvestavo į naujas šių variklių technologijas.
Jeigu per tą laiką tam būtų buvę skirta investicijų, neabejoju, jog vidaus degimo varikliai būtų buvę patobulinti taip, kad, išlaikydami tą pačią jėgą, sunaudotų perpus mažiau degalų. Taigi kartu į orą būtų išmetama gerokai mažiau CO2.
Užtat Europos šalių rinką užpildė Kinijoje gaminami elektromobiliai. Europiečių gamybos technologijos atsilieka nuo kinų jau vien todėl, kad visos žaliavos, reikalingos baterijų gamybai, yra kinų rankose.
Taigi Europos automobilių pramonės įmonės pralaimi konkurencinę kovą – ši pramonė realiai jau yra sužlugdyta“, – svarstė „Norfos“ savininkas D.Dundulis.
Jo tvirtinimu, visada reikia turėti alternatyvų elektra varomam transportui, nes ir gamtos stichijos parodė, kad elektros tiekimas bet kada gali būti nutrauktas, o energija kaupikliuose greitai sunaudota.
„Gerai, jeigu elektros gamybai yra palankios oro sąlygos – pučia smarkus vėjas ar šviečia saulė, tuomet elektromobiliams įkrauti pakanka energijos, esančios kaupikliuose. Bet jei to nėra, vis tiek tenka deginti degalus“, – užsiminė pašnekovas.





