Be to, dalis skolininkų grįžo į darbo rinką ir joje įsitvirtino, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk teigimu, daliai žmonių, kuriems jau baigėsi „skolų atostogų“ terminas, pavyko išlikti darbo rinkoje bei grąžinti turimas skolas.
„Skaičiuojama, kad 636 asmenims įsidarbinus ir dirbant už minimaliąją mėnesinę algą, bendra metinė fiskalinė nauda valstybei galėtų siekti nuo 4,91 iki 7,05 mln. eurų.
Milijonus kainuojantis sprendimas: atliekant rinkodaros auditą, „Kilo“ stabdo penkių programėlių pardavimus
Svarbu ir tai, kad pusei asmenų, kuriems jau baigėsi „skolų atostogų“ laikotarpis, pavyko išlikti darbo rinkoje. Tai rodo, kad ši priemonė ne tik padeda sugrįžti į darbą, bet ir sudaro sąlygas žmonėms ilgiau jame išsilaikyti bei grąžinti turimas skolas“, – pranešime cituojama A. Putk.
Daugiausia „skolų atostogomis“ pasinaudojusių asmenų yra 18–34 metų amžiaus. Jie sudaro trečdalį (32 proc.) visų šia priemone pasinaudojusių asmenų. Ši amžiaus grupė sudaro 19 proc. visų skolininkų.
Santykinai rečiau „skolų atostogomis“ naudojasi 55–64 m. asmenys – jie sudaro 9,7 proc. pasinaudojusiųjų šia priemone. Ši amžiaus grupė sudaro 17,9 proc. visų skolininkų.
Pasibaigus šešių mėnesių „skolų atostogų“ laikotarpiui, 162 asmenims pradėtos išieškoti skolos. Iš jų 81 asmuo šiuo metu dar yra darbo rinkoje. Šiems asmenims iškeltos 378 bylos, kuriose, pasibaigus „skolų atostogoms“, išieškota nuo 13,8 tūkst. iki 89,9 tūkst. eurų.
Susiję straipsniai
„Skolų atostogų“ programa Lietuvoje startavo 2024 metų gruodžio 1 dieną. Ja gali pasinaudoti šešis mėnesius ir ilgiau nedirbę ir Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys, turintys antstolių išieškomų skolų.
Įsidarbinus, šių asmenų skolos pusę metų nėra išieškomos iš darbo užmokesčio. Taip skolininkai skatinami grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir ieškoti pagalbos. „Skolų atostogomis“ iš viso galima pasinaudoti ne daugiau kaip du kartus per 5 metus, nepriklausomai nuo skolos tipo.




