Reiklūs švedai jau spėjo įvertinti lietuvius – patikėjo jiems iškelti nepaprastą statinį

Ar tiesa, kad žolė žalesnė, kur mūsų nėra, o savame krašte pranašu nebūsi? Ši liaudies išmintis, matyt, įgauna naujų prasmių, kai nemažai lietuvių susiklosčius įvairioms aplinkybėms imasi darbų svetur. Vieni savarankiškai kuriasi asmenines sėkmės istorijas, kiti užsienyje atsiduria lietuviško darbdavio iniciatyva konkretiems projektams įgyvendinti.

Pasak A.Gailiūno, užsakovai Švedijoje susitelkę ne tik į darbų saugos, bet ir į aplinkosaugos reikalavimus.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Pasak A.Gailiūno, užsakovai Švedijoje susitelkę ne tik į darbų saugos, bet ir į aplinkosaugos reikalavimus.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Yra ir žvejybos entuziastų bei keliaujančių, susipažįstančių su Švedija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Yra ir žvejybos entuziastų bei keliaujančių, susipažįstančių su Švedija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
„Ryškūs kultūriniai skirtumai – supratimas, kas yra saugu ir nesaugu, Lietuvoje ir Švedijoje skiriasi“, – Rolandas Rekašius.<br>Asmeninio albumo nuotr.
„Ryškūs kultūriniai skirtumai – supratimas, kas yra saugu ir nesaugu, Lietuvoje ir Švedijoje skiriasi“, – Rolandas Rekašius.<br>Asmeninio albumo nuotr.
„Kauno tiltų“ darbuotojai laisvalaikiu spėja ir pažvejoti, o savo gyvenamojoje vietoje prisijaukino ir lapę.<br>Asmeninio albumo nuotr.
„Kauno tiltų“ darbuotojai laisvalaikiu spėja ir pažvejoti, o savo gyvenamojoje vietoje prisijaukino ir lapę.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2020-11-20 15:52

Pastaruoju pavyzdžiu galėtų būti bendrovės „Kauno tiltai“ komanda, kone penkerius metus besidarbuojanti Švedijoje.

Ši Skandinavijos pusiasalio valstybė – ne tik garsiosios grupės ABBA tėvynė, siūlanti ekstremalų delikatesą – pūdytą silkę („surströmming“) ar turinti stiprią futbolo vienuolikę. Švedai – ir geležinės tvarkos bei reiklios darbo kultūros puoselėtojai.

Atsakinga darbų priežiūra

Šioje šalyje ne pirmą svarbų transporto infrastruktūros projektą įgyvendinančios įmonės atstovai sutartinai tvirtina – išties aukštų standartų švediškoji darbo kultūra verčia ir pasitempti, ir greitai mokantis prisitaikyti.

Antra vertus, anksčiau įgyta patirtis ir parodyti gebėjimai kokybiškai dirbti skatina ir pačius švedus atsigręžti į mūsų tautiečius ir vertinti jų potencialą.

Ne veltui netoli Stokholmo Vedesto priemiesčio statomas keturių eismo juostų viadukas perėjus visas griežtas procedūras buvo patikėtas būtent „Kauno tiltams“.

Lietuvos bendrovė viaduką stato virš keturių juostų geležinkelio ir autostrados E18. Į projektą taip pat įtraukta prieigų ir jungties su gretima gatve statyba. Visas keturių juostų viaduko ilgis sieks 189 metrus, plotis kartu su dviračių taku ir šaligatviais – 30 metrų. Projekto vertė – 19,6 mln. eurų.

Pernai pradėjus statybas šiuo metu, kaip pasakojo regiono vadovas Rolandas Rekašius, įsipareigojimai tęsiami pagal planą. Jau užstumtas ir nuleistas pirmasis tiltas, baigiama rišti armatūra ant pirmojo tilto perdangos ir ruošiamasi betonuoti.

Be to, itin griežtai sudėlioti paskutinių antrojo tilto sijų suvirinimo terminai. „Vėluoti negalime, turime viską atlikti tiksliai kaip šveicariškas laikrodis. Jeigu dėl kokių nors aplinkybių užtrunkame, dirbame viršvalandžius“, – teigė pašnekovas.

Baigus viaduko metalinės konstrukcijos suvirinimą laukia sudėtingas ir preciziškas užstūmimo etapas. Dėl po statomu viaduku esančio geležinkelio šis procesas taip pat atliekamas atsižvelgiant į traukinių eismo intensyvumą.

„Stūmimas gali būti vykdomas tik naktį iš šeštadienio į sekmadienį, traukinių eismo pertraukos metu – nuo 2 val. nakties iki 8 val. ryto.

Bet koks statinio judinimas kitu metu yra draudžiamas“, – sakė R.Rekašius ir priminė, kad visą projektą galutinai numatyta pabaigti iki kitų metų lapkričio mėnesio.

Dėl saugos – jokių kompromisų

Švedai garsėja savo kietumu darbo kultūros atžvilgiu. Galbūt įpusėjus svarbaus projekto įgyvendinimą natūraliai atsirado daugiau tolerancijos?

„Ne. Užsakovas yra ir priekabus, ir geranoriškas, ir erzinantis – viskas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio. Neleidžiama „nukirtinėti kampų“ statinio kokybės, darbų saugos, aplinkosaugos klausimais.

Ypač daug dėmesio skiriama darbų saugai ir nepripažįstami jokie kompromisai. Ryškūs kultūriniai skirtumai – supratimas, kas yra saugu ir nesaugu, Lietuvoje ir Švedijoje skiriasi. Kai kurie užsakovo reikalavimai šioje vietoje mums, lietuviams, atrodo pertekliniai.

Nenuostabu, jog projekto vadovui kainuoja daug nervų akylai prižiūrėti ir užtikrinti, kad absoliučiai visa komanda – darbininkai, darbų vadovai – laikytųsi visų reikalavimų: dėl aprangos, darbų aukštyje taisyklių, objekto ir jo pavojingų vietų aptvėrimo ir pan.

Tiesa, privalumas tas, kad objektas statomas pramoninėje zonoje, čia nėra vietinės bendruomenės, tik pavieniai praeinantys žmonės, todėl niekam netrukdo statybų triukšmas“, – aiškino R.Rekašius.

Kad švedai užsakovai principingai diktuoja aukštus kokybės standartus, pritarė ir įmonėje dirbantis už bendrą objekto darbų eigą atsakingas Andrius Gailiūnas. Jis „Kauno tiltų“ darbo emigranto duoną kremta jau beveik trejus metus.

Specialisto akimis, vietiniai dėmesingai susitelkę ne tik į darbų saugos, bet ir į aplinkosaugos reikalavimus: „Pavyzdžiui, visa statybų teritorija turi būti aptverta specialia įkasama tvorele, kad į statybas nepatektų varlės, nes jos gali būti sutryptos ir žūti.

Nuolat tikrinama, ar įrengtoje tvorelėje nėra plyšių ir tarpų, pro kuriuos į statybvietę galėtų pralįsti varliagyviai.“

A.Gailiūnas užsiminė, kad švedai visus (net ir nežymius) procesus, sprendimus ar pakeitimus fiksuoja raštu. Reguliarios dažnos ataskaitos yra tiesiog kasdienybės dalis.

Įsiminė švedų laikysena

Nuo šių metų pavasario siaučiant beprecedenčiam infekcijos protrūkiui būtent Švedija labai išsiskyrė savo laikysena.

Švedai ne sykį pabrėžė, kad gana liberalus visuomenės elgesys galbūt tiesiogiai susijęs su spartesniu kolektyviniu imuniteto įgijimu ir, žinoma, nesustabdyta šalies ekonomika, įprastu viešojo gyvenimo funkcionavimu. O kokį vaizdą matė ten dirbantys kelininkai ir tiltininkai?

„Asmeniškai man patinka, kaip švedai ir jų vyriausybė reagavo prasidėjus pandemijai ir kaip tebereaguoja iki šiol. Čia nėra ribojimų, nebuvo būtinybės dėvėti kaukių, šalyje ekonomika nepatyrė sukrėtimų, nes nestabdyta įmonių veikla.

Taip pat nebuvo į ligonines siunčiami žmonės, apskritai nejutę jokių simptomų ar jutę nežymius. Be to, neįvestas joks priverstinis karantinas.

Kai sergamumas šia infekcija Švedijoje pasiekė piką, daugelis įmonių uždarė savo parduotuves, daug valstybinių įmonių perėjo į nuotolinio darbo režimą (žinoma, kurios pagal savo veiklos pobūdį galėjo tai padaryti)“, – įspūdžiais dalijosi bendrovės „Kauno tiltai“ regiono vadovas.

Be to, pati valstybė iš karto priėmė laikinus socialinės apsaugos įstatymo pakeitimus, leidusius mažinti užsikrėtimo mastą.

„Valstybė pradėjo mokėti už nedarbingumo pažymėjimą nuo pirmos sirgimo dienos, nors įprastai už pirmas 14 dienų turėdavo mokėti darbdavys.

Mokėjimai buvo padidinti iki 100 proc. atlyginimo (anksčiau – 80 proc.), biuletenį buvo galima gauti vos paskambinus gydytojui ir pasakius, kad blogai jautiesi“, – sakė R.Rekašius.

Šiuo metu Švedijoje kaukės neprivalomos ir niekas, išskyrus retai pasitaikančius kinus, jų nenešioja. Kad siaučia koronaviruso infekcija, galima suprasti išvydus tik atstumus nurodančias linijas ir specialiu apsauginiu stiklu uždengtas parduotuvių kasas.

Švedų nacionalinis bruožas – disciplinuotumas – matyti ir viešosiose erdvėse, jie laikosi atstumo eilėse, nesigrūda.

Švedijos vyriausybė nurodė visiems, kam tik įmanoma, dirbti iš namų, bet parduotuvės, kavinės veikia, vaikai į mokyklas ir darželius eina.

Beje, naujų susirgimų Švedijoje dabar yra mažiau negu Lietuvoje (vertinant rodiklį 1000-iui gyventojų), mirštamumas panašus kaip Lietuvos, nors švedų populiacija tris kartus gausesnė.

A.Gailiūnas pabrėžė, kad kalbėdamas su vietiniais apie kovos su infekcija politiką neretai išgirsta: „Laikas parodys.“ Taip šios valstybės gyventojai rezervuotai, atsargiai ir be didelių dramų vertina situaciją.

Sportuoja ir gaudo žuvis

Pirmoji koronaviruso infekcijos banga pavasarį tapo rimtu išbandymu visam pasauliui. Užvėrus sienas ir sustabdžius keliautojų srautų judėjimą svečioje šalyje dirbantys įmonės darbuotojai taip pat įstrigo laikinuosiuose namuose.

Anksčiau kas 5–6 savaites galėję grįžti pas artimuosius, pavasarį „Kauno tiltų“ specialistai liko Švedijoje. Susiklosčiusi situacija kėlė daug abejonių ir neužtikrintumo.

„Pandemijos pradžioje kai kurie darbininkai namie nebuvo lankęsi net pusę metų. Aišku, tai turėjo įtakos jų psichologinei sveikatai – kolegos pasiilgo vaikų, antrųjų pusių, artimųjų. Nuotolinis bendravimas su artimaisiais – toli gražu ne tas pat, kas būti kartu gyvai.

Slėgė ir nežinomybė, kaip reikalai eisis vėliau, kada galėsime aplankyti namiškius. Į Lietuvą pradėjome vėl keliauti vasaros pradžioje, bet, aišku, retai, po vieną kartą“, – prisiminė R.Rekašius.

Šiuo metu, kol judėjimas tarp šalių neapribotas, kelionės į Lietuvą yra dažnesnės.

Kaip teigė A.Gailiūnas, 2020-ieji įsimins tikrai ilgam, mat gimtinėje šiais metais jam teko apsilankyti vos 4 kartus. Tačiau panašu, kad tokią naują realybę kolektyvas priėmė kaip neišvengiamybę.

O kaip pašnekovai ir jų kolegos leidžia laisvą laiką? Kad galėtų prasiblaškyti nuo darbų, pamiršti namų ilgesį, darbininkai įsirengė krepšinio aikštelę.

Čia yra ir grilis, todėl kompanija savaitgalius leidžia bendruomeniškai ir linksmai.

Yra ir žvejybos entuziastų bei keliaujančių, susipažįstančių su Švedija.

Statybvietėje gyvenantys darbininkai savo vaišingumu prisijaukino... lapę! Ši drąsi rudauodegė pas lietuvius ko nors skanaus užsuka kone kiekvieną vakarą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.