Projektas „stiuardesė“ liko neįgyvendintas, užtat darbas viešbutyje tapo Agnės Tamkvaitytės sėkmės istorija. Baigdama sociologijos studijas Vilniuje ji grįžo į gimtąją Marijampolę. Kaip tik tuo metu „Arvi“ įmonių grupė įsigijo apgriuvusį sovietinių laikų viešbutį „Sudūva“ ir nusprendė iš jo padaryti viešbutį, kuris papuoštų Vilnių, Paryžių ar Romą.
Nutrintu raudonu aksomu dekoruota „Sudūva“ virto šiuolaikišku ir elegantišku viešbučiu „Europa Royale“, o Agnės svajonė – realybe.
Būdama 24-erių metų ji tapo šio viešbučio vykdančiąja direktore. Žinoma, ne išsyk. „Iš pradžių teko ir užuolaidas kabinti, ir kambarius plauti. Pamačiau, kad klozetus tenka šveisti ir dantų šepetėliais“, - sako ji.
Iš pradžių ji buvo atsakinga už viską: kad administratorės šypsotųsi, kad visur šviestų lemputės ir nevarvėtų nė vienas čiaupas. Agnę ištiko šokas, kai pirmąsyk teko atleisti kelias kambarines. Darbuotojų karuselė – irgi Agnės galvos skausmas. Vien praėjusiais metais į motinystės atostogas išėjo dešimt kambarinių, administratorių, restorano darbuotojų.
„Kai ruošėmės viešbučio atidarymui, pusę dienos rašiau diplominį, pusę - skaičiavau, kiek reikės užsakyti šampūniukų, muiliukų, šlepečių ir patalynės komplektų“, - sako Agnė. O po to du mėnesius kas vakarą ji tikrino kiekvieną dešimties aukštų viešbučio kambarį, išjungdavo šviesas, užrakindavo: „Vaikydavau statybininkus, kurie vaikščiojo po įrengtus kambarius ištepliotais drabužiais, o ką tik patiestus kilimus trypė purvinais batais“.
Permainos viešbutyje buvo tokios didelės, kad jas pamatę žmonės sutrikdavo. Kartą žiemą į viešbučio fojė įėjo basa moteris, o batus ji nešėsi rankose - nenorėjo sutepti spindinčių grindų.
Pačiame Marijampolės centre įsikūręs keturių žvaigždučių viešbutis „Europa Royale Marijampole“ dabar yra jaukus verslo, poilsio ir sveikatingumo kompleksas, turintis 47 patogius kambarius. Trys modernia įranga aprūpintos konferencijų salės vienu metu talpina daugiau nei du šimtus svečių. Viešbučio restoranas garsėja skaniais patiekalais ir gausiu išskirtinių vynų asortimentu.
Prisimenate serialą „Viešbutis Babilonas“? Marijampolėje viskas taip pat – viešbutis niekada nemiega. Kas rytą – naujos nuotaikų ir emocijų kombinacijos. Ir nauji galvosūkiai, kad klientai liktų patenkinti.
Kartą viešbutyje visą mėnesį gyveno šešiasdešimt futbolininkų. Sportininkams įkyrėjo dietos, gurgė tušti pilvai, o treneris – neperkalbamas. Graudūs sportininkų prašymai buvo vykdomi taip: virtuvėje paruošiamas patiekalas, viena kambarinė eina į žvalgybą, kita – su didžiausia pica laukia už kampo.
Būna, kad padavėja atsitrenkia į varstomas duris ir nuo galvos iki kojų apsipila pusrytiniais jogurtais. Arba pramiega padavėjas, turėjęs patiekti pusryčius. O kartais būna, kad į skirtingus renginius atvykę svečiai negali susitikti, mat nemėgsta vienas kito. Tuomet darbuotojai blokuoja kelius, yra net per virtuvę svečius vedę. Agnei yra tekę per pusvalandį konferencijų salę paversti pokyliu šimtui žmonių: kambarinės, statybininkai, administratorės laksto, skleidžia stalus, tiesia baltas staltieses. Atsitiktiniai žiūrovai sustingę be žado stebi šitą energingą tikslių judesių pantomimą.
Praėjusio sekmadienio vakarą jai paskambino susijaudinusi administratorė: „Turiu blogą žinią – mes tikriausiai degam!“ Agnė dabar nepamena, kaip įšoko į automobilį ir kaip atsidūrė viešbučio kieme – čia stovėjo ilga smalsuolių kolona ir keturios gaisrinės mašinos. „Įlekiu vidun, o ten – jokio gaisro, tik restorano grindyse svyla laidas, sklinda dūmai ir degėsių kvapas“, - sako. Nusivylę gaisrininkai išvažiavo, restorane svečiai toliau ramiai gėrė alų, o Agnė neužmigo iki ryto.
Praėjusi vasara ir ruduo pralėkė kaip cunamis, nes Agnei teko du nauji iššūkiai. Pirmiausia Agnė su kolegomis iš „Arvi“ prikėlė Palangos viešbutį ir restoraną „Vila Rosa“. Skaitau svečių atsiliepimus internete: „Labai paslaugus ir nuoširdus personalas. Skanūs pusryčiai ir patogi viešbučio vieta“. Tik metų pabaigoje Agnė suprato, ką padarė vasarą - savarankiškai pradėjo visiškai naują verslą: nuo sumanymo iki veikiančio viešbučio.
Vasarą Agnė praleido greitkelyje Marijampolė - Palanga, o rudenį po ilgos pertraukos nuėjo į sporto salę. Du mėnesius po kelias valandas kasdien intensyviai dirbo su svarmenimis, bėgiojo, laikėsi griežtos dietos. Gėrė tik kavą ir vandenį. Jokio cukraus! Dvi vynuogės ar šaukštelis medaus gali sugadinti savaitės darbą. Po poros mėnesių treniruočių ir valios išbandymų Agnė tapo kūno fitneso čempione naujokų kategorijoje.
Likus pusvalandžiui iki starto Agnės kūną statybiniu voleliu padengė tamsiai ruda blizgančia koše. „Ji nesusigeria į odą, sujudėjus išskysta ir nuvarva, todėl pasirodymo laukiau nejudėdama“, - sako Agnė. Scenoje ji stojo į liniją su konkurentėmis – proporcijos ir raumenys vertinami iš nugaros, priekio ir šonų. „Didelio proto tikrai nereikia. Svarbiausia - valia, didžiulės pastangos ir kantrybė“, - sako ji. Rudenį Agnė vėl dalyvaus fitneso čempionate - šįkart profesionalų lygoje.
Agnė domisi žaliavalgyste, vegetarizmu, ajurveda - žino esminius principus, tačiau į kraštutinumus nepuola. Sunkiausia atsilaikyti prieš pagundas darbe: vadovė turi paragauti restorano patiekalų, įvertinti svečiams siūlomus vynus. „Visada nueinu į virtuvę tada, kai kepami pusryčių blyneliai“, - sako Agnė. „Labai norisi - ne visada atsisakau“.
Jai patinka Marijampolė. „Kitą miestą smagu aplankyti - pasigrožėti spektakliu, susitikti su draugais. Tada nematai kasdienybės ir išlieka paslaptis, romantika. Didmiestyje stovėčiau kamščiuose, o čia spėju viską“, - sako Agnė Tamkvaitytė. Televizoriaus ji nežiūri jau aštuonerius metus - erzina tušti plepalai.
Gal kada nors ji Šveicarijoje arba JAV studijuos viešbučių verslą, gal kada nors įkurs savo viešbutį. O dabar Agnė džiaugiasi, kad gali tobulėti šiame darbe ir kasdien matyti, kaip sukasi didelis ir sudėtingas „Arvi“ įmonių grupės mechanizmas.