„Metų vadovu 2011“ išrinktas panevėžietis: „Krizė padėjo rasti naujų idėjų“

Įmonės, kuri du kartus atgimė  tarsi feniksas iš pelenų, nors buvo atsidūrusi finansinėje bedugnėje, vadovas žino, ką šneka. Mūsų skaitytojams siūlome pasakojimą apie šį panevėžietį verslininką, tapusį savaitraščio „Veidas“ organizuojamo konkurso „Metų vadovas 2011“ nugalėtoju.

Iš kitų pretendentų į „Metų vadovo“ titulą R. Petrauskas išsiskyrė jo vadovaujamos įmonės atlyginimų vidurkiu: dešimties mėnesių atlyginimų vidurkis bendrovėje „Schmitz Cargobull Baltic“ siekia apie 4,7 tūkst. Lt prieš mokesčius, o visų 2011 metų – apie 4,1 tūkst. Lt.

„Atsižvelgiant į Panevėžio regiono užimtumą ir algų dydį, gauti tokius atlyginimus – labai geras dalykas“, – pabrėžė „Metų vadovą“ rinkusios komisijos narė, „Creditinfo“ rizikos vertinimo vadovė Alina Buemann.

Kitas komisijos narys, „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Martynas Bieliūnas apskaičiavo, kad vienas įmonės „Schmitz Cargobull Baltic“ darbuotojas sugeneruoja net 1,1 mln. Lt pajamų, o Lietuvos mąstu tai labai daug.

Prieš tai, kai garbinga komisija R. Petrauską paskelbė konkurso „Metų vadovas 2011“ nugalėtoju, konkurso rengėjai kruopščiai tikrino ne tik jo vadovaujamos įmonės verslo rezultatus, bet ir paties generalinio direktoriaus reputaciją. Neigiamos informacijos jiems taip ir nepavyko rasti. Ne tik dabartiniai bendrovės darbuotojai, bet ir buvusieji bloguoju R. Petrausko neminėjo.

Ir lrytas.lt korespondentei ruošiantis šiam interviu, su garsios bendrovės vadovu bendravę žmonės vienbalsiu tvirtino: tai kuklus, santūrus, visiškai nepasipūtęs ir maloniai bendraujantis žmogus.

Iš tiesų, tokį apibūdinimą R. Petrauskas pateisino vos susitikus. Pasveikinus jį su garbingu apdovanojimu, panevėžietis iš karto patikino, kad vadovas be gero kolektyvo nieko pasiekti negali, be visų darbuotojų pastangų jų įmonė tikrai nebūtų pasiekusi puikių rezultatų ir sugebėjusi įveikti visų negandų.

O negandų per įmonės egzistavimą netrūko. Pasak R. Petrausko, po inžinierijos studijų jis kartu su grupe jaunų inžinierių pradėjo dirbti tuo metu klestėjusios bendrovės „ Aurida“ pašonėje 1989 metais įsteigtoje dukterinėje įmonėje “Auviga“. Buvo nupirkti reikiami įrengimai, pastatyti pastatai ir 14-kos žmonių kolektyvas ėmėsi darbo – namelių ant ratų gamybos.

Tačiau 1994 metų spalį „Auvigai“ buvo iškelta bankroto byla. Taip įvyko ne dėl to, kad ji dirbo nuostolingai ar jos produkcija neturėjo paklausos. Tiesiog ši dukterinė bendrovė nesėkmingai sudalyvavo naftos versle ir ją prispaudė milžiniškos skolos.

Iki tol inžinieriumi konstruktoriumi, technikos direktoriumi „Auvigoje“ dirbęs R. Petrauskas tapo šios bendrovės bankroto administratoriumi ir ėmė sukti galvą, kaip jai būtų galima padėti.

„Gelbėtojų Panevėžyje ar Lietuvoje nesitikėjome rasti ir neieškojome, beldėmės į žinomų užsienio kompanijų duris,“ – prisimena panevėžietis. Šie ieškojimai tęsėsi maždaug trejus metus.

„Mes labai stengėmės, visa komanda darė viską, kad būtume patrauklūs potencialiems investuotojams ar partneriams“, – pasakojo R. Petrauskas.

Ir jau 1997 metais įmonė ėmė keltis iš duobės – gavo rimtų užsakymų iš „Schmitz Cargobull“ (Vokietija), o dar po poros metų tapo šios kompanijų grupės dukterine įmone „Schmitz Cargobull Baltic“. Buvo pastatyta nauja gamykla, įsigyti modernūs įrengimai.

Tuo metu panevėžiečiai stebėjosi šios bendrovės sudarytomis puikiomis darbo sąlygomis – didžiuliuose cechuose buvo įrengtos šildymo sistemos, todėl net viduržiemį darbininkai dirbo nešaldami.

R. Petrauskui priminus šį miestiečius nustebinusią detalę, jis patvirtino, kad iš tiesų savo darbuotojams įmonė stengiasi sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas.

„Be to, mūsų gamybos technologijos reikalauja, kad patalpoje būtų 15-18 laipsnių šilumos“, – atvirai pripažino „Metų vadovu 2011“ išrinktas panevėžietis.

Vis dėl to bendrovė ne visuomet turėjo galimybę patogiai ir šiltai gyventi. Buvo laikas, kai reikėjo rinktis – šildyti patalpas ar mokėti darbininkams atlyginimus. Ypač skausmingai bendrovė išgyveno pasaulinę rinką užgriuvusią ekonominę krizę.

Daugiausia su užsienio užsakovais dirbanti „Schmitz Cargobull Baltic“ viena pirmųjų iš Lietuvos bendrovių susidūrė su ekonominiu sunkmečiu. Jau 2008 metų vasarą, kai daug kas netikėjo, kad užgrius krizė ir toliau nerūpestingai gyveno, ši įmonė jau pajuto, kad bręsta rimtos ekonominės problemos.

Tų pačių metų rudenį „Schmitz Cargobull Baltic“ vadovai kartu su visu kolektyvu atvirai aptarė susidariusią padėtį, svarstė, kaip išgyventi krizės laikotarpiu. Buvo nuspręsta ieškoti naujų rinkų, stengtis didinti pardavimus ir kiek įmanoma mažinti sąnaudas.

„Pasitikdami krizę, pasiruošėme tris galimus ekonomikos smukimo scenarijus. Deja, išsipildė blogiausia prognozė – mūsų pardavimai krito 80 procentų“, – prisimena bendrovės generalinis direktorius.

Iki tol vos spėję suktis, 2009-aisiais bendrovės darbuotojai nebeturėjo ką veikti – darbo nebuvo. Pasak R. Petrausko, tuo metu dalis darbuotojų paliko įmonę – išėjo maždaug pusė cechų darbininkų. Su pasilikusiais bendrovės darbuotojais susitarta, kad pusę darbo dienų, gaudami minimalią algą, jie praleis namie, o likusią dalį, gaudami visą atlyginimą, praleis įmonėje – mokysis, tobulins darbo vietas bei procesus, atsiradusį laisvą laiką skirs naujiems produktams kurti. 

Pasak R. Petrausko, jų įmonėje krizė truko pusantrų metų. Tačiau bendrovės generalinis direktorius nemano, kad tai prarastas laikas. Stengiantis ieškoti naujų rinkų, pavyko sutarčių sudaryti net su užsakovais iš Autralijos, o darbuotojai išmoko dirbti taupiai ir našiai.

Panevėžiečiai nušluostė nosį net kolegoms vokiečiams.

„Analogiška Vokietijos gamykla per aštuonias valandas pagamina keturias-šešias transporto priemones, o mes – šešiolika-aštuoniolika“, – palygino R. Petrauskas.

Be to, Lietuvoje įsikūrusi bendrovė iš kitų koncerno „Schmitz Cargobull“ įmonių išsiskiria tuo, kad gali lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius ir tomis pačiomis gamybos linijomis gaminti skirtingą produkciją. Tuo tarpu kitos koncerno gamyklos specializuojasi ir gamina tik tam tikro tipo gaminius.

Gamybos vadybos magistratūrą baigusio R. Petrausko nuomone, sėkmingai atsitiesti po krizės jų bendrovei pavyko taikant pažangius gamybos, vadybos organizavimo metodus ir įdiegus „Lean“ sistemą.

Ši sistema, kurią jau seniai savo gamyklose taiko žinoma visame pasaulyje japonų korporacija „Toyota“, grindžiama principu, kad būtina atpažinti ir pašalinti vertės nekuriancius darbus ir mažiausiomis sąnaudomis pasiekti geriausią rezultatą.

Šiuo metu bendrovėje dirba 269 darbuotojai. Pasak R. Petrausko, jų įmonėje nėra didelės kadrų kaitos, o žmonės brangina savo darbo vietas. Vadovas pabrėžia, kad darbuotojai įmonę stiprina ne tik savo darbu, bet ir idėjomis.

Skatinamas komandinis darbas – kas mėnesį renkama geriausia komanda gauna simbolinę piniginę premiją, o geriausia metų komanda išrinktas cechas ar padalinys apdovanojamas 5 tūkst. litų piniginiu prizu.

Toks požiūris į darbą ir darbuotojus padėjo bendrovei „Schmitz Cargobull Baltic“ ne tik išlikti per krizę, bet ir pasiekti pačių geriausių rezultatų.

„Šie metai – patys geriausi mūsų įmonės istorijoje,“ – džiaugiasi R. Petrauskas.

Verslininkus sudomino bendrovės sukuriama ir pagaminama produkcija. Pavyzdžiui, izoterminiai autotraukiniai – sunkvežimiai su priekaba, skirti greitai gendančioms prekėms gabenti perkamos užsakovų ne tik iš Baltijos šalių, bet ir Rusijos, Vokietijos, kitų Centrinės Europos šalių.

Skandinavijos šalims tiekiamos puspriekabės su atsidarančiomis šoninėmis sienomis, kuriomis galima patogiai vežti ir negabaritinius krovinius. Populiarūs sunkvežimiai su daugiatemperatūriais izoterminiais kebulais – kuriuose vienu metu galima vežti skirtingos temperatūros reikalaujančius krovinius.

Vis dėl to R. Petrauskas įsitikinęs, kad verslas Lietuvoje taip, kaip iki krizės, niekada nebegyvens.

„Visų mūsų laukianti ateitis – banguota, bus ir pakylimų, ir nuosmūkių. Kad išliktume, turime greitai reaguoti į pokyčius ir keistis, bet jokiu būdu nesusinaikinti ir nepasilaidoti anksčiau laiko“, – sakė pokalbį baigdamas geriausiu praėjusių metų vadovu Lietuvoje išrinktas panevėžietis.