31 metų Kęstas yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos vadovas ir vienas iš pirmąsyk nepriklausomoje Lietuvoje vyksiančio Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo sumanytojų ir organizatorių.
Brazilijoje jis pamatė, kaip galima mylėti Lietuvą – ji Brazilijoje gyvenantiems lietuviams yra tokia šventa, kokia gali būti tik šeima. Brazilai verkė, klausydamiesi pasakojimų apie senelių gimtinę, Lietuva jiems – pasakų šalis. Brazilijoje Kęstas su komanda ieškojo lietuvių pėdsakų: „Imdavome telefonų knygą ir skambindavom tiems, kurių pavardės panašios į lietuviškas.“
Nuo ko viskas prasidėjo
Kartą telefonų knygoje rado pavardę Woitchunas. Ragelį pakėlusi moteris patikino, kad jis – rusas. Nusivylę važiavo toliau, kol pastebėjo žalią autoserviso iškabą, su užrašu „Woitchunas“. Stabtelėjo, užsuko. Šeimininkas surado visus tėvo ir senelio dokumentus, patikrino pasą ir suprato, kad jis – lietuvis.
Woitchuno protėviai buvo vieni iš miestelio įkūrėjų. Kęstas iki šiol saugo žalius autoserviso marškinėlius su lietuviška pavarde.
Kelią į Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą Kęstui nutiesė krepšinis. Su komandos draugais nuvažiavęs į lietuviškos grupės koncertą susipažino ir išsyk susidraugavo su lietuvių bendruomenės jaunimu. Po kelių dienų Londono priemiestyje esančioje sodyboje Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimas rinko valdybos narius. Pirmąsyk atvažiavusį Kęstą išsyk išrinko į valdybą.
Per pirmuosius darbo metus jis su bendraminčiais suorganizavo apie dvidešimt renginių, kurių dauguma vyksta iki šiol – tradiciniais tapę studentų susitikimai, Baltijos kelias, jungtiniai lietuviškų jaunimo organizacijų Londone renginiai.
Kartu su draugais Kęstas įkūrė interneto portalą trysmilijonai.lt, kuris veikia iki šiol. Kęstas sako, kad pavadinimas su kultine M. Mikutavičiaus daina neturi nieko bendra, bet prieš jį registruodamas dėl visa ko Marijonui paskambino.
Portale – lietuvių bendruomenių naujienos, renginių kalendorius, emigrantų itin mėgstamas blogas bei parduotuvė, kurioje galima įsigyti paties Kęsto sukurtų marškinėlių su lietuviška simbolika. Jis pats kuria piešinio idėją, šūkius, renka spalvas, o profesionalus grafikos dizaineris piešinį paruošia gamybai.
Marškinėlius iš bambuko pluošto ir ekologiškos medvilnės siuva Turkijoje, Kinijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o siuvinėja bei šilkografiją spaudžia Lietuvoje. Kęsto kurtus marškinėlius turi Lietuvos krepšinio rinktinė, juos dėvi ir keli tūkstančiai tautiečių. Portalas daug pelno neatneša - reikėtų didesnių investicijų.
Į verslą – stačia galva
Pirmąjį verslą Kęstas sukūrė dar studijuodamas Anglijoje – po visą pasaulį ieškojo užsakymų vienai lietuviškai spaustuvei. „Į verslą įlindau stačia galva. Šios srities neišmaniau, o dar turėjau Rytų europiečio etiketę“, – sako Kęstas. Su kurios šalies atstovais dirbti buvo sunkiausia? „Su lietuviais ir lotynų amerikiečiais“, - nė nemirktelėjęs atsako.
Verslas su Lotynų Amerika žlugo dorai neprasidėjęs – „rytoj“ ten reiškia „po dviejų mėnesių“. Su JAV įmonėmis verslas vyksta stačiokiškai - viskas labai paprasta, kol tinka kaina. Anglai dažnai nepasako tiesiai, svarbiausią informaciją užkoduoja tarp eilučių. Kęstas nuolat perrašinėjo laiškus – kad lietuviai suprastų, ko iš jų nori britai ir atvirkščiai.
Nepaisant kultūros skirtumų, dirbti sekėsi: tarp Kęsto klientų buvo ir didžiausi pasaulyje komiksų kūrėjai, ir tarptautinė asocijuoto futbolo federacija. Kelerius metus knygas paauksuotais viršeliais autobusiuku iš Lietuvos veždavo tiesiai į futbolo sezono atidarymą Monake. Nuolat atvykdavo paskutinę minutę, bet niekada – per vėlai. Kęstas sako, kad per vilkikų vairuotojus pražilo – jie supainiodavo adresus, vėluodavo, skambindavo paryčiais. Per krizę spaustuvės Anglijoje dirbo praktiškai už dyką, tai paveikė ir Kęsto verslą.
Kad važiuos į Londoną, žinojo jau dešimtoje klasėje. Baigęs mokyklą Panevėžyje pragyvenimui užsidirbo mokydamas vaikus anglų kalbos, studentus ruošė egzaminams. Po metų nuosekliai išlaikė visus egzaminus ir kartu su penkeriais metais vyresniu broliu išskrido mokytis vadybos ir marketingo į Niuboldo koledžą Londone.
O ten – kosmosas: per pirmąją psichologijos paskaitą nesuprato nė žodžio. Ilgai Kęstas pratinosi prie britiškos tarties, po paskaitų daugiausia bendravo su broliu. Su vietiniais vienu kitu žodžiu persimesdavo tik žaisdamas krepšinį – žaidė aukščiausios lygos komandoje, kur jam pasiūlė išvykti į JAV ir gauti stipendiją. Likti Londone apsisprendė pakalbėjęs su tėvu – keturiskart dziudo ir sambo sporto meistru. Dabar tuo džiaugiasi, nors tada atrodė kitaip.
Už mokslus pirmąjį semestrą sumokėjo tėvai. Toliau sukosi pats – naktimis dirbo apsaugininku farmacijos laboratorijoje ir Anglijos vyriausybės koledže. Nuo aštuonių vakaro iki šešių ryto saugojo objektus ir mokėsi. Po darbo nusnaudęs kelias valandas skubėjo į paskaitas. Ir taip – kasdien beveik trejus metus, kol uždirbo dvidešimt tūkstančių svarų, kuriuos turėjo sumokėti už mokslą.
Studijos, pokštai, labdara
Sumokėjęs už mokslą įsijungė į visuomeninę veiklą. Dvejus metus Kęstas buvo atsakingas už universiteto sporto programą. Siūlė naujus projektus, organizavo krepšinio ir futbolo varžybas tarp universitetų, ieškojo rėmėjų ir prižiūrėjo stadiono žolę. Jis buvo ir universiteto moterų futbolo komandos treneris.
Atgaivinę universiteto broliją, tradiciškai kariavo su merginų klubu – kartą į jų kambarį atitempė dvidešimt maišų smėlio ir supylė paplūdimį, o sykį prieškambaryje įkūrė vištidę – privežė šieno, apgyvendino vištas. Merginos atsilygindavo pavaišindamos naminiais sausainiais su laisvinamaisiais vaistais, tualetus užklijuodavo skaidria lipnia juosta.
Pokštaudami ir gerų darbų padarydavo – rinko pinigus labdarai. Aukcionuose studentai parduodavo įvairias pramogas: Kęstas už penkis šimtus svarų buvo nusiskutęs plaukus, barzdą ir antakius. Pinigus rinko ir bėgdami penkiasdešimties mylių maratoną. Labdarą skyrė vaikų namų statybai Rumunijoje.
Kęstas universitete garsėjo kaip verslo asociacijos prezidentas, universiteto kavinės įkūrėjas ir kebabų klubo viceprezidentas, kuriam skaniausias maistas pasaulyje – „Statoil“ sumuštiniai.
Baigęs mokslus Londone, apkeliavęs Europą, Lotynų Ameriką ir JAV dabar Kęstas renka išbarstytą Lietuvą. Jis rūpinasi Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo finansais, sprendžia, kaip apgyvendinti daugiau nei tris tūkstančius svečių iš Lietuvos ir viso pasaulio, rengia sudėtingą ir daug sričių aprėpiančią festivalio programą.