Rizikos kapitalo „Accel“ rizikos kapitalo fondo vadovas Richas Wongas 2007-aisiais pats paskambino I. Laursui ir pasiūlė investuoti į „GetJar“, nes pastebėjo, kad šis pavadinimas nuolat pasirodo interneto paieškos rezultatuose.
JAV investuotojas prisimena, kad prieš skambutį enciklopedijoje ieškojo, kur yra Vilnius. I. Laursui taip pat reikėjo pavartyti enciklopediją – jis nesuprato, kas yra rizikos kapitalas ir kam jis reikalingas (rizikos kapitalo fondai duoda pinigų greitai augti galinčioms įmonėms, nes viliasi, kad sėkmės atveju investicija atsipirks dvigubai ar dar daugiau).
Lrytas.lt pokalbis su I. Laursu - apie sėkmės receptą, požiūrį į pinigus, komandinį darbą ir „sėkmingiausių verslininkų" etiketes.
- Kaip persikėlėte nuo programavimo prie vadovavimo kompanijai? - lrytas.lt paklausė I. Laurso.
- Mano išsilavinimas ne programuotojo, o ekonominis - šešerius metus studijavau ekonomiką Vilniaus universitete. Programavimas yra mano hobis, kurio išmokau dar būdamas mokykloje, nes jis man patiko.
Programuoti nėra sudėtinga. Nesakyčiau, kad tai dariau labai profesionaliai, bet pačioje pradžioje to užteko. Aš pats parašiau kiekvieną pirmosios „GetJar“ programos eilutę. Be abejo, atsiradus galimybei pasamdėme geresnių programuotojų nei aš. Dabar projektas yra tikrai kokybiškas.
- „GetJar“ yra dešimtis milijonų dolerių investicijų pritraukianti kompanija, veikianti JAV elitiniame Silicio slėnyje. Iš kur gaunate žinių vadovauti dideliam verslui?
- Labai griežtai atskirčiau verslininko ir vadovo funkcijas. Tai - netapatinamos sąvokos. Nelaikau savęs profesionaliu vadovu pagal vadybos knygų apibrėžimus.
Daugeliu atveju verslininkas nėra vadovas, kuris žino, kaip vadovauti, jis nebūtinai gali turėti įgūdžių vadovauti projektui. Mano galva, verslininkas yra tas, kuris prisiima riziką, įgyvendina naujas idėjas, suburia žmones, kurie yra profesionalai ir dirba savo darbą.
Vilniaus universitetas man davė ne praktinių žinių, o mąstymo, informacijos paieškos pagrindus. To pakanka, kad suprastum tai, ko iki tol nesupratai. Tada turi galimybę dirbti su geriau išmanančiais žmonėmis.
Verslo aplinka pasaulyje yra taip gerai išvystyta ir jei turi gerą verslo užuomazgą, kažkokius geros idėjos griaučius, prototipą, kuris leidžia įžiūrėti sėkmės tikimybę, gali pritraukti pakankamai daug pinigų. Vėliau jų dėka gal pasamdyti geriausius žmones tai idėjai įgyvendinti.
Kai pradėjome plėstis už Lietuvos ribų, pirmas mano žingsnis buvo pasamdyti geriausius žmones, kokius tik galėjau surasti.
Pirmasis buvo pardavimų vadovas - Harvardo universitetą baigęs žmogus su 20 metų patirtimi, anksčiau vadovavęs skyriui didelėje komunikacijų bendrovėje. Antras buvo rinkodaros vadas, kuris vadovavo „Pepsi“ rinkodarai Europoje. Dabartinis „GetJar“ JAV vadovas taip pat yra aukščiausios kvalifikacijos žmogus iš „Intel“. Prieš keletą mėnesių pasamdėme „Microsoft Live“ programos vadovą - jis taps mūsų programavimo vadovu.
- Kas nustebino pradėjus dirbti už Lietuvos ribų?
- Biurokratija tiek Amerikoje, tiek Londone yra nepalyginamai mažesnė nei tai, ką teko praeiti steigiant pirmą UAB'ą Lietuvoje. Lietuvoje - vieni „marazmai“. Jei nori draugą pasamdyti programuotoju, privalai praeiti darbų saugos kursus, gauti darbuotojo, darbdavio, darbų saugos pažymas, po to tave tikrina ir baudžia darbų inspekcija.
Londone kūrėmės jau būdami pakankamai dideli. Buhalterijos pagrindai buvo paaiškinti paprastai: paimk didelę televizoriaus dėžę, mesk į ją visas sąskaitas, metų pabaigoje pasamdysime auditorių ir bus matyti, ar mes valstybei skolingi mokesčių, ar ji mums.
O Lietuvoje iš esmės neišsiversi be visu etatu dirbančio buhalterio. Neduok, Dieve, neturėsi darbų saugos, darbo lankymo žiniaraščių, atostogų instruktažo ar dar ko nors – iki šiol aš tų dalykų nežinau. Didžiulė biurokratija čia kelia nuolatinį stresą.
- Lietuvoje žiniasklaidos priemonės kasmet įvertina bei skelbia turtingiausius šalies žmonių sąrašą. Ar nesipiktinate, kad juose nerandate savo pavardės?
- Aš apskritai vengiu bet kokių turtų, skaičių įvertinimų. Dėl jų atsiranda labai daug spekuliacijų, todėl stengiuosi to niekaip nekomentuoti. Manau, taip saugiausia.
Turtas yra tik priemonė. Galinga priemonė, bet į jį negalima žiūrėti kaip į tikslą. Finansinis stabilumas yra būtinas kiekvienam žmogui, o kad būtum viskuo apsirūpinęs, labai daug pinigų nereikia. Tą lygį pasiekus ima dominuoti visai kita motyvacija.
- Koks jūsų sėkmės receptas?
- Jei labai daug kartų bandai, tai anksčiau ar vėliau pasiseka. Atkaklus bandymas yra pagrindinė kiekvienos sėkmės formulė. Prisiminkite dešimt geriausių projektų ar kompanijų, kokias galite sugalvoti – visų be išimties istorija bus tokia pati.
Ir dabartinėje kompanijoje, ir ankstesnėje karjeroje buvau pradėjęs ne vieną ir ne dešimt projektų. Dar iki „GetJar“ buvo pakankamai stipriai investuota į daugiau kaip dvidešimt mano projektų.
Pradėjau privačiai dėstydamas anglų kalbą, jei tai galima laikyti mažu verslu. Vėliau buvo Lietuvos viešbučių rezervacijos sistema - pakankamai sėkmingas projektas. Dar buvo žaidimų kūrimo studija – tiek mobilių, tiek ir kompiuterinių žaidimų. Kažkuriuo metu bandžiau turizmą, reklamą, nekilnojamąjį turtą. Po to muzikos, video, socialinių tinklų portalus, mobilių knygų sistemą, mobiliųjų atsiskaitymų sistemą. Sunku jau prisiminti viską.
- Kaip sunku buvo įsitvirtinti JAV, kur verslo patirtis gerokai didesnė nei Lietuvoje?
- Kai priėmėme sprendimą judėti Amerikos link, tai nebuvo Kolumbo kelionė nežinia kur, nežinia kaip. Iki tol jau buvome įsitvirtinę Didžiojoje Britanijoje. Tai buvo tikrai apgalvotas, gerai finansuojamas sprendimas, turint gerus resursus, patyrusius žmones, patarėjus, gerus juristus. Tai buvo pakankamai lengvas atėjimas.
Mums pavyko dar neišėjus iš Lietuvos ribų pasiekti stiprią poziciją rinkoje, taip pat super didelį pelningumą. Kai pritraukėme pirmąją 6 mln. JAV dolerių investiciją iš „Accel“ rizikos kapitalo fondo, ne pinigai buvo svarbiausia.
Nežinomai Lietuvos kompanijai privilioti itin aukšto rango pareigūną iš „Microsoft“ yra sunku. Bet jei už tavo nugaros stovi pasaulyje pirmaujantis rizikos kapitalo fondas, tai daug lengviau. Tai, mano galva, yra daug svarbiau nei jų piniginė investicija.
Buvome toli pažengę ir pelningi, norinčių investuoti buvo daugiau nei dešimt kompanijų, turėjome prabangą pasirinkti geriausią. O „Accel“ yra investavusi į visas žinomiausias kompanijas - „Facebook“, „Groupon“, „Angry Birds“.
Paprastai rizikos fondai investuoja 5-8 metams. Šiuo metu mes susikoncentravę ties vertės ir kompanijos auginimu, nenagrinėjame, kokiu būdu bus susigrąžinamos investicijos.
- Kaip jaučiatės būdamas – bent Lietuvos mastu – tarp sėkmingiausių verslininkų?
- Verslininkas yra tiesiog prikabintas pareigų aprašymas. Tai simptomas, tai nėra priežastis, dėl kurios dirbu. Tapti kokiu nors „sėkmingiausiu verslininku“ yra simptomas, ne veiklos tikroji priežastis.
Mano sėkmės matas – kiek žmonių pavyksta pasiekti su savo idėjomis, produktais, mintimis. Dėl to savo laiku nusprendžiau, kad man įdomu internetas, programinė įranga, technologijos. Nes tavo sukurta interneto svetaine, tavo mintimis, tavo produktu, tavo idėjomis kasdien naudojasi šimtai, tūkstančiai žmonių. Tiek į restoraną vargu, ar užeis. Tai visada buvo mano varomoji jėga ir pagal tai maksimaliai vertinu savo darbą.
Svarbu ir tai, kaip palietei žmones - ar suteikei momentinę, vienkartinę naudą, ar duodi ką nors gilaus ir didelio. Todėl tiek laiko praleidžiu universitetuose. Kai suvoki, kad paskaitos valanda gali iš esmės pakeisti vieno žmogaus gyvenimą – visą jo karjerą, visą likimą, tada vidinė grąža yra labai didelė.
- Kiek laiko praleidžiate Lietuvoje?
- Gal keletą dienų per mėnesį, gal savaitę. Analizavau paskutinius metus. Darbo grafikas toks fragmentuotas, kad kas 3 dienas yra skrydis kažkur, o per metus apie 250 naktų praleidau viešbučiuose.
Kitose šalyse aš praleidžiu mažiau laiko nei Lietuvoje ir esu mažiau prisirišęs. Pagal visus rezidentavimo požymius – gyvenamoji vieta, deklaruota gyvenamoji vieta, mokestinė rezidencija ir taip toliau – aš gyvenu čia.
Lietuva yra aukšto gyvenimo lygio šalis. Turiu omenyje ne ekonomikos rodiklius, o banalius dalykus. Žiūriu, kokia infrastruktūros kokybė, kaip gali laisvai, be kamščių važinėti iš namų į biurą, tai užtrunka 10 minučių. Oro uostas už 15 minučių kelio. Prieinami visi restoranai, pramogų objektai, poilsis. Taip matuojant, sakau sąžiningai – čia gyvenimo kokybė labai aukšta.
Be to, čia turiu daug šaknų. Dešimtmečius užtrunka suformuoti tam tikrą gyvenimo būdą, prisirišti šimtais šaknelių prie aplinkos, žmonių, šeimos. Iki šiol nekilo noras tai nukirpti ir pradėti kitur. Tą patį sukurti kitur užtruktų metų metus.
- Prieš kelias savaites pasitraukėte iš biuro JAV vadovo pareigų. Turėsite daugiau laisvo laiko?
- Be mano socialinių įsipareigojimų (10-15 proc. savo laiko skiriu socialiniams projektams) visas likęs laikas yra skiriamas „GetJar“.
„GetJar“ yra kompanijų grupė, motininė kompanija yra Didžiojoje Britanijoje, padaliniai yra Amerikoje ir Lietuvoje. JAV padalinys įkurtas 2009 metais.
Prieš porą mėnesių supratau, kad darbo JAV padaugėjo tiek, kad tai sunku suderinti su gyvenimu Lietuvoje. Ir su darbo krūviu Europoje ir Azijoje, kur yra mums labai svarbios rinkos. Todėl kasdienį vadovavimą perdaviau kolegai, pasilikau valdybos pirmininko postą, dalyvausiu kuriant ilgalaikę strategiją.
*****
„GetJar“ - viena sėkmingiausių nepriklausomų „parduotuvių“, siūlančių nemokamas programas mobiliesiems telefonams.
Kompanija buvo įkurta Vilniuje 2004-aisiais, nuo 2009-ųjų dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didžiąją jos akcijų dalį turi įkūrėjas Ilja Laursas. Į kompaniją JAV rizikos kapitalo fondas „Accel“ bei investicijų fondas „Tiger Global Management“ yra investavę per 42 mln. JAV dolerių (110 mln. litų).
„GetJar“ siūlo apie 350 tūkst. programų įvairiems telefono modeliams. Kompanija skaičiuoja, kad nuo įkūrimo dienos iš jos buvo atsisiųsta per 2 mlrd. programų.