Lietuvoje sukasi visas latvės gyvenimas – čia ji ne tik kuria natūralią kosmetiką, bet ir kartu su bendraamžiu lietuviu Andriumi augina vienerių metų sūnų Nikitą. O laisvalaikiu jauna moteris mokosi svajonių specialybės – vokalo.
Kol stebi ją iš tolo – smulkią šviesiaplaukę, su šypsena stumiančią sūnaus Nikitos vežimėlį senamiesčio gatvėmis, nė už ką nepasakytum, kad ši jauna moteris - mama ir verslininkė. Bet vos tik Lena pradeda kalbėti, supranti, kad jos turimos energijos užtektų dar keliems žmonėms pakrauti. Moters galvoje nuolat kunkuliuoja idėjos, todėl ji skuba jas užsirašyti. O po nosimi niūniuodama vokalo pamokose pramoktas dainas sugalvoja ir originalių gaminamos produkcijos pavadinimų. Kad ir „Mojito iš ryto“ - taip pavadintas vienas iš „Uoga Uoga“ kūno kremų.
- Jūsų emigracijos kryptis – Lietuva. Neįprastas pasirinkimas, juolab kad nuo Latvijos iki Lietuvos – visai netolimas kelias, o ir egzotika mūsų šalyje tikrai nekvepia.
- Taip jau susiklostė, kad studijuojant ekonomiką Rygoje nemažai kurso draugų buvo iš Lietuvos, o bendrabutyje gyvenau kartu net su penkiomis lietuvėmis. Pramokau lietuviškai, o po studijų gavau pasiūlymą įsidarbinti įmonėje, tuo metu įsikūrusioje Vilniuje.
- Bet darbas, dėl kurio čia atvykote, ilgainiui tapo neįdomus?
- Jei būčiau norėjusi visą gyvenimą dirbti finansų analitike, geresnės vietos, nei tuo metu dirbau, tikrai nebūčiau radusi. Gaudavau gerą algą, kolektyvas buvo puikus, o kartu galėdavau save realizuoti kaip matematikė. Skaičiai man visada patiko. Bet kartu man patiko ir su finansais visiškai nesusijusios sritys. Aš dievinu muziką, todėl nusprendžiau, kad turiu pakankamai santaupų daryti tai, ką noriu. O norėjau dainuoti ir užsiimti akrobatiniais šuoliais su parašiutu. Darbą mečiau ir išėjau į niekur.
- Nuo skaičių nutolote neilgam, nes skaičiuoti teko įkūrus nuosavą verslą. Kaip kilo idėja?
- Verslo idėja kilo netikėtai. Bet kokiai idėjai atsirasti reikia laisvo laiko, kai niekas tavęs nespaudžia. Aš jo turėjau, kaip ir mano verslo partnerė ir labai gera draugė Jovita. Ji tuo metu buvo išėjusi motinystės atostogų. Abi domėjomės sveiku gyvenimo būdu, ekologija ir natūralia kosmetika. Jau kurį laiką įvairias kaukes, šveitiklius ir panašias grožio priemones sau gamindavomės pačios, nes gauti natūralios kosmetikos be kenksmingų priedų ir dar už prieinamą kainą buvo praktiškai neįmanoma. Vieną vėlų vakarą diskutuodamos apie tai ir nusprendėme - jei trūksta mums, trūksta ir kitoms. Tą pačią naktį Jovitos vyras sugalvojo ir pavadinimą - „Uoga Uoga“.
- Čia, ko gero, romantiškoji verslo dalis. O kaip verslą sekėsi pradėti ir vystyti praktiškai?
- Faktas, kad kai tą naktį fantazavome, viskas atrodė kur kas paprasčiau. Pradžioje net nenutuokėme, kokį kalną leidimų turėsime gauti. Pagaliau ir pačios supratome, kad žmogus išdrįs tavo sumaišytą kremą teptis ant veido tik tuo atveju, jei jis tavimi pasitikės.
Todėl abi vykome į Londone rengiamus mokymus apie natūralią kosmetiką, jos sudėtines dalis, gilinomės į šią sritį. Vėliau pirmuosius pardavimui skirtus produktus sumaišėme pagal specializuotoje literatūroje, kurią įsigijome, aprašytus receptus. Ta literatūra remiamės iki šiol. Pagal ją kuriame naujus produktus. Visus savo receptus siunčiame Didžiojoje Britanijoje esančiai laboratorijai, ši juos tikrina ir sertifikuoja, kaip saugius ir natūralius. Dar periodiškai tiriame savo produkcijos mikrobiologinius ir cheminius parametrus Lietuvos nacionalinės visuomeninės sveikatos priežiūros laboratorijoje.
- Koks pradinis kapitalas reikalingas tokiam verslui įsteigti?
- Tikrai neypatingas. Milijonai nebūtini. Mums neteko imti paskolų, abi turėjome šiek tiek santaupų. Svarbiausia buvo įsigyti reikalingų sudėtinių dalių. Dar investavome į pirmuosius receptus ir tobulinimosi seminarus, šiek tiek į pakuotes, etiketes. Jų dizainą, beje, kūrė pati Jovita.
Gavusios leidimus, gaminome labai mažais kiekiais, nes natūrali kosmetika greitai genda. O tuo metu klientėmis galėjome vadinti tik savo drauges ir giminaites. Vis dėlto joms patiko tai, ką kūrėme, tad žinią jos skleidė toliau. Kai startavo mūsų internetinė prekyba, viskas dar labiau įsisuko, o sparčiausiai viskas pajudėjo, kai atidarėme savo produkcijos skyrių prekybos centro „Ozas“ salelėje.
- Kaip manote, kodėl jūsų verslui nusišypsojo sėkmė? Juk natūralios kosmetikos gamintojų mūsų šalyje yra bent keletas.
- Kai pradėjome, konkurencijos nebuvo daug, be to, mūsų kainos buvo įkandamos. Neretai gamintojai pernelyg manipuliuoja žodžiais „natūralus“, „ekologiškas“ ir taip kainą pakelia į įspūdingas aukštumas. Mažai kas žino, kad sudėtines dalis gamintojai perka iš tų pačių tiekėjų, kaip ir mes. Be to, mes nesiorientavome į greitą pelną. Nors nuostolių nepatyrėme, viską, ką uždirbdavome, investuodavome į plėtrą. Taip darome iki šiol.
Taip pat stengiamės būti patrauklūs savo klientams – tiek vizualiai, pakuotėmis, pavadinimais, tiek savo turiniu – nuolat kuriame naujus receptus, atsižvelgiame į klientų poreikius, niekada neatsisakome jų pakonsultuoti žodžiu ar raštu, leidžiame išmėginti produkciją. Jei ji klientui patiks – galės įsigyti. Jei ne, pasidomėsi, kas nepatiko.
- Ko gero, sulaukiate ir skeptikų, teigiančių, kad natūrali kosmetika yra mada, o jūs - net ne chemikės ar biologės.
- Jei natūrali kosmetika yra mada, ji gera ir sveika. Tikiuosi, ši mada nebus trumpalaikė. Pagaliau žmonės pradėjo domėtis tuo, ką naudoja. Liūdniausia, kad kosmetikos pramonėje naudojama galybė sudėtinių dalių, kurias mokslininkai jau seniai yra įvardiję kaip toksiškas ir ilgainiui galinčias sukelti vėžį. Gaminant natūralią kosmetiką naudojamos tik natūralios, neretai ekologiškos sudėtinės dalys, o mūsiškėje - dar ir išaugintos Lietuvoje. Iš vietinių ūkininkų perkame vaistažoles ir medų. Esame sąžiningos prieš klientus - tą patvirtino mus tikrinusi Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Institucija nustatė, kad mūsų produkcijos sudėtis atitinka tą, kurią skelbiame ant pakuotės.
Kartu su Jovita daug domėjomės, bandėme, specialiai mokėmės ir tik tada pasiūlėme savo produkciją klientams. Visi mūsų receptai patvirtinti laboratorijoje. Svarbu ir tai, kad kosmetiką gaminame iš to, kas natūralu, – iš gamtos. Kad ramunėlės ir medetkos ramina odą, žinojo dar mūsų močiutės, tik kažkodėl visi tą ilgainiui pamiršome.
- Verslas – gyvas organizmas. Jį tikriausiai būtina nuolat puoselėti ir skatinti. Kokie artimiausi jūsų ateities planai?
- Dabar mums svarbiausia turėti prekybos vietą Kaune. Jau kurį laiką iš visų jėgų stengiamės įgyvendinti šį tikslą. Netrukus mums pavyks. Na, dar neblogai būtų, jei para turėtų papildomų valandų...
- Spėju, svajonės apie dainavimą taip ir liko svajonėmis?
- Oi, ne, studijuoju vokalo specialybę Vilniaus kolegijoje. Tiesa, jau supratau, kad profesionalios karjeros nepadarysiu. Kita vertus, man patinka dainuoti, todėl noriu tobulėti. Kai laukiausi Nikitos, buvau išėjusi akademinių atostogų, bet vis padainuodavau.
- Jūsų sūnus gimė per patį verslo kūrimo įkarštį. Papasakokite, ar derinti motinystę ir darbą yra taip sunku, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?
- Mūsų kūdikis labai planuotas. Tiesą sakant, tik man pastojus, antrojo vaikelio pradėjo lauktis ir mano verslo partnerė Jovita, bet „Uoga Uoga“ ne tik nesužlugo, o kaip tik pradėjo skaičiuoti savo sėkmės dienas.
- Turbūt vienintelis dalykas, kuriam visai nebeliko laiko, – akrobatiniai šuoliai su parašiutu?
- Tiesa. Dėl nėštumo padariau dvejų metų pertrauką, bet neseniai vėl šokau. Tuo užsiimu daugiau nei dešimt metų. Kadaise šia aistra mane užkrėtė šios sporto šakos entuziastas - tėtis. Visada šokant po ilgesnio laiko būna nedrąsu, tačiau vos iššoku iš lėktuvo – atsipalaiduoju. Aplanko toks jausmas, kaip žmogų, grįžusį iš tolimų kraštų namo. „Aš namie...“, - kaskart pagalvoju. Taip jaučiuosi ir kurdama verslą. Darau tai nuoširdžiai ir, pirmiausia, noriu, kad žmonėms mūsų produkcija tiktų ir patiktų. Visa kita susitvarkys savaime.