Santūrumu dvelkiančio Londono gyventojai įprato prie tokio mero kaip B. Johnsonas - ekscentriško blondino vešliais, dažnai susivėlusiais plaukais. Ši Didžiosios Britanijos sostinės vadovo šukuosena tapo jo vizitine kortele. Kitas neatskiriamas buvusio žurnalisto ženklas - dviratis.
Apačioje žiūrėkite video, kaip meras šventė pirmąjį olimpiadoje britų iškovotą aukso medalį.
B. Johnsonas dar turi ir vieno netaktiškiausių pasaulio politikų reputaciją.
Nepaisant visų B. Johnsono keistenybių, jo oponentui Kenui Livingstone'ui, Londono mero kėdėje sėdėjusiam aštuonerius metus (nuo 2000 iki 2008 m.), per šiemet gegužę vykusius rinkimus nepasisekė išversti varžovo iš posto.
Per Londono mero rinkimų kampaniją, kuri šįkart buvo itin skandalinga, B. Johnsonas tiesioginėje radijo laidoje savo oponentą pavadino melagiu.
Didžiosios Britanijos sostinės galva - tikras konservatorius.
B. Johnsono tėvas 1979-1984 metais buvo Konservatorių partijos atstovas Europos Parlamente, prosenelis Ali Kemalis - paskutinis Osmanų imperijos vidaus reikalų ministras. Jo senelis Osmanas Ali įsikūrė Londone, pasikeitė vardą bei pavardę ir tapo Wilfredu Johnsonu.
Londono meras yra baigęs Itono berniukų koledžą, kuriame mokėsi Didžiosios Britanijos princai Williamas ir Harry, vėliau Oksfordo universitetą - kartu su dabartiniu ministru pirmininku Davidu Cameronu.
Dar studijų Oksforde laikais paskui B. Johnsoną pradėjo vilktis skandalų šleifas.
Mokydamasis universitete jis priklausė klubui „Bullingdon Club“. Šio klubo nariai, apsivilkę smokingais, dar ir dabar eina į prabangius restoranus, ten siaubingai prisigeria ir viską daužo.
Vieni Londono merą vadina meniška natūra dėl jo stebėtinų nestabilumo akimirkų, kiti - žaviausio anglų literatūros herojaus - keistuolio įpėdiniu. Būtent pastarasis bruožas ir turi įtakos jo profesinei karjerai.
Baigęs Oksfordo universitetą B. Johnsonas savaitę padirbėjo konsultacinėje bendrovėje, paskui - praktikantu „Times of London“. Iš ten buvo atleistas dėl linksmos citatos, kuria norėjo pagražinti nuobodų straipsnį apie archeologų laimėjimus.
Nei laikraščio redaktoriui, nei „pacituotam“ istorijos dėstytojui, kuris pasirodė esąs dar ir jo krikštatėvis, tai nepasirodė juokinga.
Vis dėlto B. Johnsonas susižavėjo žurnalistika. Pradėjo dirbti „Daily Telegraph“, dažnai rašė šio laikraščio vedamąjį, paskui buvo pasiųstas korespondentu į Briuselį, iš ten rašė apie Europos Bendriją, po to tapo pagrindiniu savaitraščio „The Spectator“ leidėju.
Dirbdamas spaudoje B. Johnsonas vis pakliūdavo į idiotiškas istorijas. Pavyzdžiui, kai Irake buvo nužudytas įkaitu paimtas Liverpulio gyventojas Kennethas Bigley, B. Johnsonas išspausdino straipsnį, kuriame kaltino Liverpulio miesto gyventojus mėgaujantis „aukos statusu“.
Už bausmę Konservatorių partijos lyderiai B. Johnsoną pasiuntė į Liverpulį - atsiprašyti.
Blankūs B. Johnsono pasiteisinimai sulaukė milžiniško žiniasklaidos dėmesio, ir iki šiol šią istoriją žinantiems turistams parodoma vieta, kur būsimasis Londono meras susimovė.
Šios istorijos kulminacija tapo B. Johnsono apsilankymas BBC radijuje. Tiesioginio eterio metu paskambinęs nužudytojo K. Bigley brolis Paulas Bigley tėškė B.Johnsonui: „Jūs - egocentriškas, susireikšminęs idiotas, dinkite iš viešumos!“
Vėliau B. Johnsonas įsigudrino susipykti su visa Didžiąja Britanija.
2006 metais „The Telegraph“ parašė: „Ištisus 10 metų mes Konservatorių partijoje kėlėme Papua Naujosios Gvinėjos stiliaus kanibalizmo ir vadovų žudymo orgijas, todėl dabar esame laimingi, kad beprotybė apima Leiboristų partiją.“
B. Johnsonui teko atsiprašinėti visos šalies - Papua Naujosios Gvinėjos, o kad užgniaužtų tarptautinį skandalą, jis pažadėjo, kad šią šalį įtrauks į savo kelionių po pasaulį maršrutą ir dar kartą deramai atsiprašys.
Ne visi nesusipratimai keistuolio B. Johnsono biografijoje tokie jau nekalti. 2003-iaisiais buvo paskelbtas įrašas, kaip jis mokyklos draugui pasako „News of the World“ reporterio adresą. Tai nebūtų buvusi didelė bėda, bet reporterį tas jo draugas norėjo užpulti.
Net ir būdamas vadinamojoje šešėlinėje konservatorių vyriausybėje, į kurią jį pakvietė bendramokslis D. Cameronas, skandalingasis B. Johnsonas ne visada palaikydavo partijos idėjas.
Bet kai dvi kadencijas Londono meru išbuvęs leiboristas K. Livingstone'as nusprendė siekti trečiosios, konservatoriai prieš jį nukreipė savo išskirtinį ginklą - B. Johnsoną, kurį visi londoniečiai jau vadino tik vardu.
Tokį populiarumą jam pelnė dalyvavimas pokalbių laidose ir išskirtinis humoro jausmas.
Jo varžovas draugavo su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu, sudarė sutartį dėl pigių degalų tiekimo Londono autobusams mainais už konsultacines paslaugas dėl Venesuelos sostinės planavimo. K. Livingstone'as valstybės sąskaita skrido į Kubą pas savo draugą Fidelį Castro ir įvedė įvažiavimo į Londono centrą mokestį.
Konservatorių partijos sprendimas pasirodė esąs teisingas: klasikinis britų keistuolis nurungė karingąjį leiboristą.
Atsisėdęs į mero postą B. Johnsonas pirmiausia nutraukė sutartį su Venesuela (dėl politinių motyvų) ir uždraudė gerti alkoholį metro, autobusuose ir tramvajuose, paskui ėmė kariauti su merija ir metropolitenu dėl išpūstų darbuotojų etatų.
Beje, jo santykiai su metro darbininkais iš pat pradžių nesusiklostė: per pirmuosius ketverius metus meras B. Johnsonas taip ir nerado laiko susitikti su jų profsąjungų atstovais, o kai prieš dvejus metus jie paskelbė streiką, faktiškai paralyžiavusį Didžiosios Britanijos sostinę, nepadarė jokių nuolaidų. Priešingai - pasisakė už tai, kad būtų sugriežtintas įstatymas dėl tokių protestų.
Negana to, per šių metų rinkimų kampaniją B. Johnsonas pareiškė, kad sieks automatizuoti metro traukinius.
Pagrindinis Londono mero pasididžiavimas ir nuopelnas - prieš dvejus metus įdiegta dviračių nuomos sistema „Boris Bike“ ir apskritai dviračio, kaip pagrindinės miesto transporto priemonės, propagavimas.
Dar vienas sėkmingas B. Johnsono projektas - nauji raudonieji autobusai „Routemaster“ - jie naudoja mažiau degalų ir yra ekologiškesni.
Per pirmuosius ketverius metus Londono mero poste B. Johnsonui teko sunkus uždavinys - plėsti didmiestį krizės ir sumažinto biudžeto sąlygomis ir tuo pat metu rengtis vasaros olimpinėms žaidynėms, todėl meras taupė kur tik galima.
Pavyzdžiui, kai FIFA vadovai ir vykdomojo komiteto nariai atmetė Didžiosios Britanijos paraišką dėl 2018 metų pasaulio futbolo čempionato Rusijos naudai, B. Johnsonas atsisakė juos nemokamai apgyvendinti Londone vasaros olimpinių žaidynių metu.
B. Johnsonas įsitikinęs, kad olimpiada Didžiosios Britanijos sostinėje bus įspūdingiausia istorijoje, visi sporto objektai po jos uždarymo ceremonijos bus pertvarkyti ir pritaikyti šalies piliečių reikmėms.
Kai Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė, kad Londono olimpinių žaidynių metu kaip galima daugiau žmonių galėtų dirbti namuose ir dėl to sumažėtų spūstis keliuose bei viešajame transporte, miesto meras pasisakė prieš šią idėją. „Gavę galimybę dirbti net neišlipdami iš lovos, žmonės nebebus tokie atsakingi ir, užuot atlikę savo pareigas, namuose priešais televizorių kramsnos sūrį.
Nejau norite, kad čia ištisas septynias savaites nesisuktų joks verslas, kad žmonės tarsi užsitęsusia liga prisidengtų sporto švente? Tokią galimybę galbūt gavome kartą gyvenime, tad nereikėtų jos paleisti vėjais“, - pareiškė B. Johnsonas, siekiantis, kad per olimpines žaidynes Londonas gautų kuo daugiau naudos.
Dar B. Johnsonas pridūrė, kad šalies vyriausybės išsakyta idėja leisti žmonėms dirbti namuose nėra bloga, bet ją pritaikyti tikrovėje bus kur kas sudėtingiau.
Londono meras yra tapęs ir interneto žvaigžde: buvo labai populiarus vaizdo įrašas, kaip per labdaringas futbolo rungtynes B. Johnsonas futbolą supainiojo su regbiu.
Taip pat visa Didžioji Britanija juokėsi, kai 2010 metų įsilaužimo į mobiliuosius telefonus skandalą meras pavadino „nesąmone“, nors ir pats tapo jo auka.
Tad vargu ar kas nors nustebo, kai Londono meras ragino panaikinti eurą, burnojo net prieš savo partiją, „etniniu valymu“ pavadinęs konservatorių planus riboti socialinių būstų skyrimą.
Kartą paklaustas apie savo galimybes tapti Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Londono meras atsakė sau būdinga maniera: „Mano galimybės tapti ministru pirmininku yra tokios pat kaip rasti Elvį Marse ar man pačiam reinkarnuotis į alyvuogę.“
Prieš trejus metus B. Johnsonas išgelbėjo moterį nuo ją užpuolusių chuliganų. Vėliau paaiškėjo, kad ji balsavo ne už jį.
Šiais metais slidinėdamas Italijoje Londono meras partrenkė aštuonmetį berniuką. Tiesa, jo tėvas buvo taip sužavėtas B. Johnsono mandagumo, kad parašė pagyrų kupiną laišką. „Jis taip ilgai atsiprašinėjo ir kaltino save, kad man pasidarė nemalonu - liepiau sūnui laužyta anglų kalba pasakyti: „Jokių problemų, ne jūsų kaltė“, - sakė berniuko tėvas.
Pirmąkart prie altoriaus B. Johnsonas žengė su savo studijų drauge Allegra Mostyn Owen 1983-iaisiais.
Vykdamas į prašmatnią jungtuvių ceremoniją, kurioje dainavo operos solistas ir grojo styginių kvartetas, jaunikis užmiršo apsivilkti kostiumą, todėl prie altoriaus atėjo skolintomis kelnėmis.
Negana to, praėjus valandai po ceremonijos pametė savo vestuvinį žiedą. Po kelerių metų pora išsiskyrė.
1993 metais B. Johnsonas susituokė su advokate Marina Wheeler, dabar pora augina du sūnus ir dvi dukteris.
B. Johnsono adresu - ir kritikos strėlės
Kritikos Londono meras nusipelnė dėl stipraus sniego 2009 metų žiemą ir neramumų gatvėse 2011-ųjų rugpjūtį.
Nors meteorologai buvo įspėję dėl sniego audros, jai Londonas buvo visiškai nepasiruošęs. Autobusai nevažinėjo (žieminės padangos Didžiojoje Britanijoje - negirdėta!), neveikė 11 metro linijų, sniego valymo mašinų mieste niekuomet nebuvo.
Tuomet B. Johnsonas sąžiningai prisipažino, kad Londonas nebuvo pasirengęs tokiam sniegui, o jo valymo technikos neapsimoka pirkti, nes tiek daug sniego čia iškrinta tik kartą per 18 metų.
Praėjusį rugpjūtį, kai pasipiktinę piliečiai siaubė parduotuves, vogė televizorius iš vitrinų ir padeginėjo namus, B. Johnsonas ilsėjosi savo viloje. Jis ne iš karto nutraukė savo atostogas, bet atvykęs į Londoną nieko doro nuveikti negalėjo - tik stovėjo priešais televizijos kameras su šluota.
Garsusis 2004 metų B. Johnsono rinkimų šūkis: „Balsuokite už konservatorius - jūsų žmonos krūtinė padidės, o jūs gausite daugiau galimybių nusipirkti BMW M3.“
Londono meras apie narkotikus: „Kartą man davė kokaino, bet aš nusičiaudėjau ir į nosį nieko nepateko. Nors tai galėjo būti ir cukraus pudra.“
