„Ir taip yra ką veikti. Reikia pomidorus palaistyti, gėlės prižiūrėti“, – šmaikštauja neseniai nuosavą verslą sūnui perleidęs ir į užtarnautą pensiją išėjęs vyriškis.
Visą gyvenimą loterijas mėgęs kaunietis iki šiol negali patikėti, kad jam nusišypsojo sėkmė. Bilietus jis perka kas savaitę: „Įsigyju 2–3 bilietus, bet kartais net pamirštu, kad juos turiu. Gerai, kad šio laimingojo netyčia neišskalbiau. Juk ir taip gyvenime gali nutikti.“
Pinigus leis, kai juos gaus
„Niekada nepagalvodavau, kas būtų, jei būtų. Juk gali išeiti į gatvę ir tau meteoritas ant galvos užkris“, – juokauja milijoną loterijoje laimėjęs vyriškis.
Kartu su sūnumi iš Kauno laimėjimo atsiimti atvykęs pensininkas užsiminė, kad ši suma – ne tokia įspūdinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Limuzino arba lėktuvo jis tikina nepirksiantis, gyvenimo būdo nekeisiantis, o pinigus skirsiantis dviejų anūkų išsilavinimui. Jei nepritrūks jėgų, nuvyks ten, kur seniai svajojo, – į tolimąją Velykų salą.
Savo akmeninėmis statulomis žymi sala yra Ramiojo vandenyno pietuose, o nuo artimiausios gyvenamos salos nutolusi net 2000 km. Tačiau šis faktas nuo ilgos kelionės jo neatbaidytų: „Kartą pamačiau salos nuotrauką ir pamaniau, kad kada nors norėčiau ją pamatyti ir gyvai.“
Lošia, nes nerūko
Šmaikštusis milijonierius pajuokauja, kad loterijų bilietus perka, nes nerūko.
„Nerūkau, todėl neturiu kur pinigų leisti. Tai ir perku po keletą bilietukų kiekvieną savaitę. Kai nieko nelaimiu, einu atgal į parduotuvę ir prašau, kad bilietą man pakeistų, nes jis buvo blogas. Pardavėjos juokiasi, bet bilieto nekeičia. O kai nuperki sugedusio pieno ir nori jį grąžinti, pieną atgal priima“, – šmaikštauja loterijos laimėtojas.
Kol kas su mintimi, kad laimėjo milijoną, pensininkas tikina nesusigyvenęs. Galvoti, kaip leisti pinigus, pradės tuomet, kai milijoną išvys savo banko sąskaitoje. Tiesa, jis neslepia, kad laimėta suma jam suteiks savotiškos ramybės ir stabilumo: „Jaučiuosi tvirčiau. Bus lengviau ieškoti sprendimų, jei užklups liga ar kitokios negandos.“
Laimėto milijono jis nesureikšmina, mat pinigai laimės suteikia tik tuomet, kai protingai su jais elgiesi. „Matau, kaip į parduotuvę atvažiuoja prabangi mašina, iš jos išlipa vyras, nusiperka kefyro ir išvažiuoja. Aš atvažiuoju savo paprasta maža mašina, nusiperku to paties kefyro ir išvažiuoju. Man dar pigiau išeina. Pinigai – ne gyvenimo tikslas“, – samprotauja vyriškis.
Skaičiavimo centre sovietmečiu dirbęs ir vėliau savo verslą sukūręs kaunietis dabar džiaugiasi pensininko kasdienybė – augina gėlės, domisi kompiuterine technika, meistrauja ir tiesiog ilsisi.
