Pietų Korėjoje vyras rado ne tik darbą, bet ir sutuoktinę. Indų kilmės 26-erių Laurelle jau ketino išvykti namo į Pietų Afrikos Respubliką (PAR), bet sutikusi Vaidą - liko su juo. Pernai gruodį per prognozuotą pasaulio pabaigą pora susituokė. Vaidas su žmona svajoja grįžti į Lietuvą ir vaikus auginti lietuviškos gamtos apsuptyje.
Studentu susidomėjo „Samsung“
Vaido kelionės prasidėjo pirmaisiais studijų metais. Baigęs Vilniaus licėjų, įstojęs į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, jis per studentų mainų programą išvyko į Vokietiją. „Knietėjo pasimokyti vokiečių kalbą“, - aiškino Vaidas.
Po pusmečio jis perstojo į Vokietijos universitetą. Kas dvejus metus vyras persikeldavo vis į kitą šalį.
Iš Vokietijos išvyko į Ispaniją, dirbo banke, konsultavo vidutines ir dideles įmones. „Buvo pirmas rimtas iššūkis – mokytis kalbą, rasti darbą, prisitaikyti prie kultūrinių skirtumų“, - prisiminė jaunuolis.
Po pustrečių metų nutarė Amerikoje, prestižinėje verslo mokykloje siekti magistro. Tuo pačiu metu studijavo du dalykus – verslą ir tarptautines studijas.
Universitete jį nusižiūrėjo „Samsung“ vadovai. Kompanija priėmė jį į absolventams skirtą programą Pietų Korėjoje, kurios dalyviai aplanko skirtingus „Samsung“ padalinius, pažįsta vietos kultūrą ir pasirenka, kurioje srityje norėtų dirbti.
„Kultūriniai skirtumai Pietų Korėjoje – drastiški. Dirbti nepažinus kultūros yra savižudybė. Dar sudėtingiau, kai žmonės atvažiuoja iš verslo mokyklos, kur jiems nuolat sakoma, jog jie geriausi. Pietų Korėjoje reikėjo viską pamiršti“, - liudijo lietuvis.
Jį kompanijoje „Samsung“ patraukė sporto marketingas.
Šia tema vyras rašė baigiamąjį darbą universitete Amerikoje. Visa jo šeima mėgsta sportą, tėtis jaunystėje pusiau profesionaliai žaidė krepšinį. „Metus prieš man baigiant studijas, vyko pasaulio futbolo čempionatas Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Važiavom ten, taip pat į Nigeriją, Vokietiją, kitas šalis“, - pasakojo „Samsung“ pasaulinės sporto marketingo grupės darbuotojas.
Tuoktuvės – per pasaulio pabaigą
Ar kelionėje sutiko būsimą žmoną, indų kilmės merginą iš PAR? Ne. Su būsima žmona Laurelle jis susipažino Pietų Korėjoje.
Laurelle Pietų Korėjoje atsidūrė dėl anglų kalbos. Korėjiečiai nori jos mokytis, dėl to šalis skatina atvykti mokytojus iš užsienio, kur pirmoji kalba yra anglų.
„Ji baigusi studijas PAR. Pietų Korėjoje gyveno prieš man atvykstant ir jau ketino grįžti namo, bet sutiko mane. Tai privertė ją šalyje pasilikti šiek tiek ilgiau“, - šypsojosi lietuvis.
Pora iki sužadėtuvių draugavo metus, dar po kelių mėnesių susituokė. Gruodį tuoktuvės įvyko Laurelle gimtinėje.
Santuoką jaunieji norėjo atšvęsti paprastai. Tačiau tai ne visai pavyko. „Kai pradėjome kalbėti apie vestuves, norėjome pabūti tik su artimiausiais draugais. Bet jos tėvų tai nenudžiugino. Sakėm – pakvieskime tik pačius artimiausius žmones. Jos tėvai suprato taip – jei tik pačius artimiausius, tuomet apie šimtą žmonių“, - juokėsi V. Būdvytis.
Į PAR iš Lietuvos atvyko Vaido šeima – tėtis, mama, brolis su žmona ir dviem vaikais. Iš Laurelle giminės susirinko apie 80 žmonių. Lietuvio ir indės šeimos matėsi pirmą kartą .
„Jos šeimyna labai draugiška. Ne veltui susižavėjau savo žmona“, - džiaugėsi Vaidas.
Pora susituokė prieš pat Kalėdas – tą dieną, kurią Majų kalendorius prognozavo pasaulio pabaigą. „Skaičiai gražūs buvo. Pirmas mūsų susitikimas įvyko rugsėjo 12 dieną. Pirma mintis buvo susituokti 2012-12-12. Net turėjom pasiruošę spyną su šia data.
Bet taip išėjo, kad nutarėm tuoktis PAR, o ne Pietų Korėjoje. Dėl „ambasadorinių“ keblumų santuoką turėjome pavėlinti. Data kliuvo ši – 2012-12-21“, - pasakojo lietuvis.
Jis tikino, kad PAR įvyko tik pirmoji dalis vestuvių. Antrąją jiedu ruoš šią vasarą Lietuvoje, kad dalyvauti galėtų Vaido draugai ir draugai iš užsienio.
Vaikai bus lietuviai
Verslo žinovas nesako, kada paliks Pietų Korėją. Aišku viena – norėtų grįžti tiesiai namo arba kur nors arčiau namų – į Europą. „Ilgai buvau užsienyje. Labai ilgiuosi Lietuvos ir žinau, kad anksčiau ar vėliau ten sugrįšiu“, - tikino V. Būdvytis.
Jo įsitikinimu, keliauti – būtina. Visiems studentams, kuriuos retkarčiais konsultuoja, pataria paragauti užsienio patirties.
Laisvalaikiu lietuvis stengiasi susigalvoti įdomių veiklų. „Pietų Korėjoje sunku susirasti laisvalaikio užsiėmimų, o mes abu nenustygstame vietoje, susigalvojame, ką nuveikti. Savaitgaliais stengiamės kažkur išvažiuoti, nutapyti paveikslą, užsiimti airojoga, daryti fotosesijas“, - sakė sporto mėgėjas.
Jo žmona – buvęs modelis, dėl to mėgsta fotografuoti ir fotografuotis, kartais namuose susirengia fotosesijas.
Maistą šeimoje gamina pakaitomis. Todėl valgiaraštyje – indiškas, lietuviškas, korėjietiškas maistas.
Komandiruotėje Rusijoje jis gavo pasimėgauti lietuviškais produktais – duona, dešra. O Pietų Korėjoje rado parduotuvėlę, kurioje perka „beveik“ juodą duoną. Kai tenai apsilanko, iššluoja duonos lentyną. „Paimam 4-5 kepaliukus. Tik tiek tamsesnės duonos toje parduotuvėje būna“, - iliustravo Vaidas.
Laurelle anksčiau buvo vegetarė. Bet „užsikrėtusi“ nuo vyro (lietuvis, anot Vaido, be kiaulės ir bulvių apsieiti negali), ir ji ėmė valgyti vištieną, paskui ir kiaulieną.
Kovą mergina baigė darbus. Svajoja studijuoti mados vadybos magistrą.
Pora galvoja apie 3 arba 4 vaikus. „Jie turėtų būti lietuviai, turiu mintyje pilietybę, kalbą, gyvenimą“, - aiškino V. Būdvytis.
Savo šeimą jis mato bent du kartus per metus – per Kalėdas ir vasaros atostogas. „Man svarbu grįžti į mūsų kaimo namelį Molėtų rajone. Tai – mieliausia priežastis grįžti į Lietuvą. Visur jaučiasi gamtos trūkumas, kurio gyvenant Lietuvoje nepatyriau. Net Vilniuje gyvenau prie Vingio parko. Ten 5 minutės iki miško. O čia vadinamoji Seulo giria turbūt mažesnė nei Vilniaus Sereikiškių parkas. Ir ten nelabai galima prie medžių prieiti, kad žolės nesutryptum. Namas prie namo, žalumos čia nėra“, - pasakojo Pietų Korėjoje įsikūręs tautietis.
Jis neišdavė, kokio dydžio jo atlyginimas. Tačiau tikino – į užsienį buvo verta važiuoti, net jei grįžęs iš santaupų nesugebės pasistatyti namo ar nusipirkti jachtos.
Jam svarbiausia, kad žmonės atskleistų savo potencialą.
„Esu tikras, kad lietuviai atvėrę savo tikrąjį potencialą pasiektų stebuklus. Ir dabar jų pasitaiko, bet žymiai mažiau nei galėtų būti. Lietuvai reikia atmerkti akis ir pažvelgti už savo namų slenksčio. Pažinimas ir atsiskleidimas - yra svarbiausia, o su jais ateis ir įvertinimas ir aukštas atlyginimas, bet kokia kita gyvenimo svajonė. Svarbu nebijoti „atsimerkti“, - sakė V. Būdvytis.