„BIOK laboratorija“ kol kas neturi naujo vadovo. Jo paieškos vyksta visu smarkumu, o Linas ilsisi, būna su šeima, sūpuoja penkių mėnesių dukrelę ir pamažu dairosi naujos veiklos. Atsargiai, puse lūpų prasitaria, kad šį tą jau yra nusižiūrėjęs. Bet kol nesukirsta rankomis, geriausias įžadas yra tyla.
- Smalsu, kiek buvote sukaupęs nepanaudotų atostogų, kai išėjote iš bendrovės?
- Maždaug pusantro mėnesio: šių metų atostogas ir dar šiek tiek. Tai nedidelis poilsio dienų kraitis, - užsiliko viena kita pernykštė ar užpernykštė nepanaudota atostogų savaitė.
Tikrai nedirbau be atvangos. Manau, kad prastas yra tas vadovas, kuris nesiilsi. Geriausia, kai dingus vadovui visi dirba kaip dirbę ir net nepastebi, kad jo nėra.
- Darbą paslaugų verslo sektoriuje į gamybos verslą – į bendrovę „BIOK laboratorija“ išmainėte prieš aštuonerius metus. Kiek ir kur užsibuvote iki 2005-ųjų?
- Mano karjera prasidėjo 1995-aisiais, telekomunikacijų bendrovėje „Omnitel“. Tai buvo patys pirmieji jos žingsniai. Mobilieji telefonai tuo metu svėrė kaip lagaminas, kainavo 4400 litų, o pokalbio minutės kaina sukosi apie 2,2 lito.
Per aštuonerius darbo bendrovėje „Omnitel“ metus įveikiau penkias karjeros pakopas bei išmainiau Kauną į Vilnių.
Kaune pradėjau nuo paprasto prekybos agento, vėliau dirbau prekybos salone. Su padalinio vadove Kaune kūrėme ypač svarbių klientų skyrių iš pradžių net nežinodami, kas jais gali tapti. Tokia sąvoka buvo nuleista „iš viršaus“, ir ne iš karto susizgribome, kad tai – valstybės institucijos ir stambiausios verslo įmonės.
Vėliau tą patį dariau Vilniuje. O su „Omintel“ atsisveikinau jau kaip Privačių klientų skyriaus vadovas.
Po to maždaug porą metų padirbėjau siuntų gabenimo įmonėje TNT pardavimų ir klientų skyriaus vadovo pareigose. Kol galop ryžausi iš paslaugų laivo peršokti į gamybos garlaivį. - Kokia „prigimtinė“ jūsų specialybė? Paspėliosiu: inžinierius? Biochemikas?
- Oi, ne! Vytauto Didžiojo universitete esu baigęs marketingo (tuo metu dar nebuvo „rinkodaros“!) ir tarptautinės prekybos studijas.
Todėl ir kvietimas į „BIOK“ man buvo iššūkis. Jokios gamybininko patirties neturėjau, nebuvau chemikas. Turėjau tik vadybos žinių.
- Kokių produktų tuomet, prieš aštuonerius metus, gamino „BIOK“? Atrodo, tebuvo „Margarita“ prekės ženklas? - Buvo ir gaminių serija „Rasa“. Abiejų šių prekės ženklų produktai buvo geri, bet pakuotės – labai prastos, neišvaizdžios, dangteliai lūžinėjo.
Todėl pirmiausia puolėme tvarkyti prekinę produktų išvaizdą, o kartu suskatome kurti ir receptūrų naujiems gaminiams.
Tuomet, kai pradėjau dirbti „BIOK“, buvo apie septyniasdešimt kūno priežiūros produktų. O palikau jų kone 200. Kasmet sukurdavome po 25-30 naujų produktų, tik tiek, kad pradedant vienų gamybą, kai kurių kitų gamybą tekdavo nutraukti.
Per tą laiką atsirado vyrams skirtų produktų serija „Aras“. Paskutinis prekės ženklas, kurį palikau išeidamas iš įmonės, – burnos higienos gaminių serija „Ecodenta“.
- Ir keistoji – balta bei juoda dantų pasta? Ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems valantis juodąja pasta ypač patinka spoksoti į veidrodį – į juodus dantis. Kas iškrėtė tokią išdaigą?
- „Ecodenta“ ženklui buvo vieneri, todėl ir sugalvojome jo gimtadienį atšvęsti išleisdami vienetinę juodosios ir baltosios dantų pastos seriją. Pastarojoje yra baltojo molio, juodojoje – anglies. Žinoma, neaktyvuotos. Antraip pasta suputotų ir nudažytų burną juodai.
Tai buvo savitas „partizaninės“ rinkodaros žingsnis. Reikėjo kažkokio produkto, kuris be didelių investicijų „bumbtelėtų“, - atkreiptų į mus dėmesį. Atrodo, mums pavyko.
Plačiai neužsimojome. Manėme, kad žmogus vieną kartą tokios pastos nusipirks, bet antrąkart jos nebepirks. Nieko panašaus. Perka!
- Ir net veža bičiuliams į užsienį kaip originalų suvenyrą.
- Taip! Žmonėms patinka net tai, kad pilkos pastos putos yra puikiai matomos, - jie yra priversti kas rytą išplauti kriauklę.
- Natūralistai ir šiuo metu beržo anglimi balina dantis. Ar anglies – žaliavos pastos gamybai yra ir Lietuvoje?
- Nėra. Ją, kaip ir kitas žaliavas, tenka pirkti užsienyje.
- Prieš trejetą metų, kai ant ekologijos bangos ėmė kiti ir „BIOK laboratorija“, smulkieji kosmetikos gamintojai jai sudarė nemenką konkurenciją. Ar sunku buvo įsiterpti į mažą ekologinių kūno priežiūros gaminių nišą?
- Prieš pradedant kurio nors iš produktų gamybą yra sukuriama keletas pardavimo scenarijų. Jie prasideda klausimu: „Kas bus, jeigu?..“ Įvertinamas kiekvienas konkurentas, namudininkai – taip pat. Todėl vėliau staigmenų nebebūna.
„BIOK laboratorija“ yra nedidelis, todėl vikrus gamintojas. Todėl mums pavyko aplenkti didžiuosius užsienio gamintojus, ir įšokti į ekologiškų produktų nišą.
Buvome pasirinkę panašų kelią, kuriuo vėliau nuėjo, pavyzdžiui, vokiečių „Nivea“. Naudojome tik ekologiškas žaliavas, – kosmetikos gaminių ingredientus. Tačiau nesertifikavome gamybos – galutinio produkto.
Gauti ekologinių produktų sertifikatą yra labai sudėtinga. Tai ilgas ir brangus procesas. Produktų savikainą jis padidina keletą kartų.
Pasirinkę tokį kelią, didžiuosius importuotojus aplenkėme, o su mažaisiais įstengėme konkuruoti. Nes, pirkdami didesnį nei jie ekologinių žaliavų kiekį, gavome didesnių nuolaidų ir galėjome pirkėjams pasiūlyti produktų už mažesnę kainą.
- Dabar, kai nebedirbate bendrovėje „BIOK“, ar dar pasižvalgote, kokių kūno priežiūros produktų parduotuvėse perka žmonės?
- Visada. Tai įprotis, kurio vargu ar kada nors atsikratysiu. Besisvečiuodamas pas draugus, jei tik tenka vonioje nusiplauti rankas, visada žvilgteliu, kokios kosmetikos buteliukai išrikiuoti ant lentynų. Bet į spinteles tikrai nelendu (juokiasi).
Kosmetika – specifinė sritis. Nėra ir nebus tokių kosmetikos produktų, kurie patiktų visiems be išimties žmonėms. Pirmiausia todėl, kad žmonės skirtingai vertina kvapus. Žinodami tai, kad kvapai yra vieni didžiausių alergenų, jų, sintetinių, niekada nedėjome į kosmetikos gaminius. Jie kvepia taip, kaip juose esantis eterinis aliejus.
- Ir vis dėlto, kodėl nutarėte visam laikui užverti „BIOK“ duris? Nulėmė magiškasis 7–8 metų darbų kaitos ciklas?
- Matyt, „suveikė“ ir tas „aštuntukas“. Tiesiog, viską padariau. Galbūt, jei dar būtų buvę iššūkių „BIOK laboratorijoje“, būčiau dirbęs toliau. Dabar viską palikau ramia sąžine: modernizuotą gamybą, penkiskart išaugusį pardavimą. Net ir nieko nekeičiant, įmonė porą trejetą metų galės augti. Kita vertus, sprendimą trauktis paprastai nulemia ne viena priežastis.
Kai atėjau į „BIOK“, netrukus gimė pirmagimis sūnus. O ir dabar šeimoje auga atžala, – penkių mėnesių dukrelė. Kitąmet man sukaks 40 metų – noriu pristabdyti laiką, pamatyt, kaip auga vaikai. Darbdavius įspėjau iš anksto, kad trauksiuosi, kai dukrelei tebuvo pora mėnesių.
- Skaitote darbuotojų ieškančių įmonių skelbimus?
- Ne, tikrai ne. Dar niekam nesu išsiuntęs gyvenimo aprašymo. Džiaugiuosi vasara. Ir dar labai noriu iki rugsėjo pabūti su šeima. Be to, pats laikas „įkrauti akumuliatorių“ – atitrūkti nuo bet kokių darbų ir gerai pailsėti.
- Nėra grėsmės, kad „BIOK laboratorija“ konkurentai jus pavilios?
- Jei ir viliotų, neičiau. Tai kirstųsi su mano įsitikinimais, su verslo etika. Artimieji smalsauja, ar tik nepradėsiu gaminti savo kosmetikos, vietoj „Aro“ kokios nors „Lino“ serijos (juokiasi). Ne mano tai būdui. Juk tai būtų kiauliška.
- Ar išeinant bendradarbiai įteikė kosmetikos produktų lauknešėlį?
- Kosmetikos? Ne tik jos. Gavau įspūdingą dovaną – skrydį oro balionu. Niekada nebuvau juo skridęs. Tai – nuostabu.
