Prieš 14 metų Osakos mieste automobilių kėbulo remonto įmonę įkūręs H.Fujii gimtojoje šalyje puikiai žinomas tarp kolegų.
Meistras tikina, kad Japonija šioje srityje smarkiai atsilieka nuo Europos šalių – apgadintos automobilių kėbulo detalės tiesiog pakeičiamos naujomis arba transporto priemonė išvis sunaikinama, rašo „Lietuvos rytas“.
2007-aisiais jis su keliais bendraminčiais įkūrė asociaciją, kuri užsiima ir jaunų specialistų rengimu. H.Fujii pats mokėsi JAV ir ten laikė egzaminus, tačiau japono įgyti įgūdžiai neprilygsta K.Stankevičiaus gebėjimams ir galimybėms.
Naudoja unikalius metodus
Apie K.Stankevičiaus gebėjimus ypač kokybiškai išlyginti pažeistus mašinų kėbulus žino daugelio prabangių automobilių savininkai, tačiau dar geriau kaunietis žinomas užsienyje.
Nenaudodamas nei glaisto, nei dažų K. Stankevičius tik savo rankomis ir keliais iš pirmo žvilgsnio paprastais instrumentais sugeba taip išlyginti įlenktus automobilių kėbulus, kad nelieka jokių pažeidimo žymių. Tokį darbą atlikti įmanoma tik tuomet, jeigu nepažeistas dažų sluoksnis.
Įdubimai atsiranda neatsargiai atsirėmus į mašiną, užkritus daiktui ar po nedidelių eismo įvykių.
„Šis darbas reikalauja daug kantrybės, rankų miklumo ir talento“, – tvirtino automobilių meistras. Pasak jo, išlyginti įdubimus dažniausiai pageidauja prabangių automobilių savininkai, todėl kiekvieną kartą K. Stankevičius jaučia didelę atsakomybę už patikėtą turtą. Kartais vieno automobilio remontas užtrunka net kelias dienas.
Gal paprasčiau būtų sugadintą detalę pakeisti?
„Tai būtų labai paprasta, o ją išlyginti – jau menas“, – turi paruošęs atsakymą kaunietis.
„Toyota“ stogą trypė kojomis
Atvykusiam iš Japonijos svečiui K.Stankevičius pateikė netikėtumą – jis užsiropštė ant automobilio „Toyota“ stogo ir niokojo jį lankstydamas skardą kojomis. H. Fujii ilgai negalėjo atsigauti iš nuostabos ir visa tai filmavo išmaniuoju telefonu.
„Jeigu nepasitikėčiau savo jėgomis, tokių dalykų nedaryčiau“, – aiškino kaunietis. Išties po dviejų dienų „Toyota“ stogas buvo visiškai lygus, o didelių įdubimų – nė ženklo.
K. Stankevičius tvirtino, kad jokių ypatingų paslapčių jis neturi. Pagrindinis jo pagalbininkas – specialių įrankių rinkinys, o svarbiausia šios profesijos žmonėms yra talentas ir kruopštumas.
Sėkmę lemia instrumentai
„Viskas, kas genialu, – paprasta“, – seną posakį prisiminė K.Stankevičius. Per 48 darbo metus jis sukūrė apie 10 skirtingų sistemų automobilių kėbulams lyginti.
Naujausias kauniečio kūrinys yra samurajaus lazdelė, o ši sistema jau užpatentuota JAV. Ji skirta dideliems kėbulo plotams lyginti.
„Samurajaus sistema yra tobuliausia mano sukurta technologija“, – sako K. Stankevičius. Rodydamas samurajaus lazdelę jis perspėja, kad tai nėra tik metalo strypas, o maždaug 30 amerikietiškų instrumentų pakeičiantis įrankis.
Meistras negali pernelyg atvirauti, nes išradimas gali būti greitai nukopijuotas.
Kitas reikšmingas išradimas – adatų sistema. Medikai akupunktūra gydo žmones, o K. Stankevičius panašiu būdu gydo automobilius – adatomis atkuria dažų struktūrą. Darbas reikalauja didelio tikslumo ir atsargumo, bet rezultatas – stulbinamas.
„Šioje srityje vyksta didelės permainos, ir aš esu vienas pagrindinių jų pradininkų. Tobulindamas įgūdžius per pastaruosius penkiolika metų palypėjau šimtu laiptelių į viršų. Tai technologijos porai dešimčių metų į priekį“, – įsitikinęs K. Stankevičius.
Kai jis laikė egzaminus JAV, darbą vertino NASA įranga. Kaunietį rezultatai nudžiugino – jo darbo kokybė 15 proc. viršijo automobilių gamyklos lygį.
Ar mokinys iš tolimosios Japonijos H.Fujii gali tapti visų jo paslapčių perėmėju?
„Turiu daugiau mokinių ir Lietuvoje, ir užsienyje, tačiau ne visi jie sugeba perimti mano metodus. Žmogui reikalingi įgimti gabumai, pojūtis“, – svečio gebėjimų neskuba vertinti K.Stankevičius.
Tiesa, H.Fujii tapo pirmuoju mokiniu, turėjusiu progą susipažinti su naująja samurajaus sistema.
Kaunietis augina 13 metų sūnų, kuris jam talkina nuo 6 metų. K.Stankevičius neabejoja – vaikinas turi puikių galimybių sekti tėvo pėdomis ir tapti didžiu meistru.
Dirbti pradėjo vaikystėje
K.Stankevičius augo daugiavaikėje šeimoje, todėl nuo mažens teko galvoti, kaip uždirbti pinigų pragyvenimui. Pirmąjį automobilį jis remontavo būdamas tik 13 metų.
Vyresnysis kauniečio brolis dirbo taksistu ir pateko į avariją. Jo automobilis „GAZ-21 Volga“ virto ir buvo smarkiai aplamdytas.
Kartu su broliu K.Stankevičius, tuo metu lankęs meno mokyklą, išlygino aplamdytos mašinos skardas. Šis darbas paaugliui taip patiko, kad jis panoro remontuoti ir kitus automobilius.
„Per porą mėnesių jau susidarė nuolatinių klientų būrys. Nesigirdamas galiu pasakyti, kad žmonės mano darbu buvo patenkinti“, – pasakojo automobilių meistras.
Pastaruosius 20 metų jis dažniausiai lygina prabangiųjų „Mercedes-Benz“, „Lexus“, BMW, „Porsche“ automobilių kėbulus.
Kelią į K.Stankevičiaus dirbtuves žino ir klientai iš užsienio šalių. Vienas jų – japonas H.Fujii.
Darbai paliko gilų įspūdį
– Kaip jūs susipažinote su K.Stankevičiumi ir atsidūrėte jo dirbtuvėse prie Kauno? – "Lietuvos rytas" paklausė H.Fujii.
– Prieš kelerius metus nuvykau į JAV įsikūrusį centrą „Vale Traning Solution“, kurio specialistai yra vieni geriausių pasaulyje automobilių kėbulo remonto srityje. Laikiau egzaminus ir gavau specialų sertifikatą.
Šio centro mokymo programų direktorius Alanas Andersonas papasakojo, kad Lietuvoje gyvena didis šios srities meistras K. Stankevičius, kuris taip pat yra gavęs sertifikatą.
Grįžęs į Japoniją pradėjau ieškoti informacijos internete, tyrinėti kauniečio darbų nuotraukas, vaizdo įrašus. Net plaukai pasišiaušė išvydus, kokius darbus jis sugeba atlikti. Nusprendžiau atvažiuoti į Lietuvą ir savo akimis pamatyti, kaip tai daroma, perimti patirtį.
– Ką pamatėte atvykęs į Lietuvą?
– Mane ištiko šokas vos išvydus K.Stankevičiaus sukurtus įrankius. Tokių nesu matęs nei Japonijoje, nei JAV. Jie padeda išgauti neįtikėtiną kokybę.
– Kuo lietuvis pasaulyje išsiskiria iš kitų meistrų?
– Šį darbą dirbantys žmonės dažniausiai lygina mažus kėbulo nelygumus. K.Stankevičius taiso didžiausias, giliausias duobes. Seniai dirbu šioje srityje, kelias dienas stebiu K. Stankevičiaus darbą, tačiau man pačiam daugelis dalykų dar nesuvokiama.
Niekas pasaulyje turbūt nesugebėtų išlyginti tokių nelygumų, o darbo kokybė tokia, lyg mašinos kėbului nieko nebūtų atsitikę.
– Ar jau tarėtės, ką galėtumėte nuveikti bendromis jėgomis?
– Grįžęs iš pradžių noriu išmokti dirbti K. Stankevičiaus sukurtais įrankiais, perprasti jo technologijas. Tuomet grįšiu į Lietuvą, kad meistras įvertintų, kiek sugebėjau pasistūmėti į priekį.
Norėtume pakviesti K. Stankevičių į Japoniją, kad jis ir mano kolegoms parodytų savo gebėjimus, pasidalytų paslaptimis.
– Ar jiems taip pat padarytų įspūdį lietuvio darbas?
– Kolegoms tikrai būtų įdomu išvysti, kokias galima atlikti užduotis. Jie nustebtų ir susižavėtų. Japonai nėra šios srities žinovai, kalbame apie visai skirtingo lygio meistrus.
K. Stankevičiaus sukurti automobilių remonto metodai visiškai pakeis senuosius. Mačiau kelis naujus jo sukonstruotus įrankius, kurie dabar patentuojami JAV, ir labai nekantrauju juos išbandyti.
– Ar japonai labiau rūpinasi automobilių išvaizda, negu Kauno gatvėse riedančių mašinų vairuotojai?
– Jeigu kalbėtume apie nežymius apgadinimus, tai didelio skirtumo tarp Lietuvos ir Japonijos nepastebėjau. Kaip ir visose šalyse, labiau saugomos naujos, brangios mašinos.
Japonijos keliais rieda daugiau naujų automobilių. Lietuvoje išvydau gausybę modelių, kurių Japonijoje išvis nebuvau matęs, ir man labai smalsu juos apžiūrėti.
Japonijoje beveik nėra kitose šalyse pagamintų automobilių, o Lietuvoje japoniškos mašinos sudaro mažesniąją dalį.
Aš taip pat vairuoju japonišką automobilį – „Nissan Note“.
Japonus išties sunku nustebinti
Arvydas Ališauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos centro įkūrėjas:
„Japonijos inžinierių sukurtos technologijos yra vienos tobuliausių pasaulyje, todėl lietuvio išradimai juos galėjo nustebinti tik todėl, kad darbai atliekami žmogaus rankomis.
Šioje šalyje darbas vyksta visiškai kitaip, negu esame įpratę matyti Lietuvoje. Net nedidelės Japonijos bendrovės, atliekančios didžiųjų šalies pramonės milžinų užsakymus, naudoja pažangiausias technologijas, didžioji dalis gamybos procesų yra automatizuoti. Galbūt galėtume japonus sudominti maisto pramonės gaminiais – jiems labai patinka Lietuvoje pagaminti šakočiai, įvairūs sūreliai.
Bendriems projektams labai trukdo psichologinis barjeras. Japonams labai svarbus pasitikėjimas žmogumi. Jeigu apgausi japoną, informacija apie tai labai greitai išplis. Kita vertus, greitai plinta ir palankios žinios.
Mes vieni kitus pernelyg menkai pažįstame. Patikimų ryšių tiesimas yra ilgas procesas, tačiau bendradarbiavimo galimybės labai neblogos. Reikia tikėtis, kad jaunimui tai pavyks greičiau padaryti.“
