„Kaip tik šiandien išbandėme – anūkas laivą Trakuose valdė iš Tel Avivo“, – kalbėjo A.Gedvilas. Kartu su žentu sukonstravęs nuotolinio valdymo sistemą, jis daug apie ją nepasakoja. Ne dėl to, kad saugotų paslaptį, bet kad nesukeltų bereikalingų kalbų.
„Kol kas geriau daug apie laivą nekalbėti. Visi mato čia kažką nusikalstamo. Iš tikrųjų mes nieko naujo nesukūrėme, manau, kad kariškiai jau naudoja tokias sistemas. Esmė tokia, kad mes ją padarėme patys, ne nukopijavome, bet sukūrėme savo ir ji veikia“, – aiškino auksarankis.
Jis didžiuojasi, kad su dukters vyru sugebėjo sukurti tai, kuo pasigirti gali nebent universitetai ar karo pramonė.
Į lietuviškas pelkes – iš Las Vegaso
Tai - ne pirmas jo sukonstruotas laivas. Tiesa, pirmasis labai skiriasi nuo antrojo.
Pirmasis laivas - aerokateris - ne miniatiūrinis, jame telpa 6 ir daugiau žmonių, laivas braunasi per pelkes, gali čiuožti ledu. Tempdamas į krantą savo rankomis sukonstruotą didžiulį aerokaterį, meistras atrodė baisiai patenkintas.
Vėliau pasigyrė, kad ir į šį panašių monstrų buvo sukurti 6, keli jų tarnavo pasienyje, vienas priešgaisrinės apsaugos specialistams padėjo iš po ledo traukti skenduolius.
Antaną sutikome prie Nestrėvančio ežero netoli Semeliškių (Trakų r.). Vyras ką tik grįžo iš ekskursijos po neprieinamas pelkes ežero pakraštyje. Vedė ten turistus iš Barselonos. Ne pirmą kartą iš Ispanijos atvykę keliautojai aikčiojo nuo laukinės Lietuvos grožio. „Visai neseniai turėjau grupę iš Las Vegaso. Jie buvo Didžiajame kanjone, sako, čia, Lietuvoje, ne blogiau“, – tikino vedlys.
Žygiai į pelkes – vienas iš būdų A.Gedvilui užsidirbti. O pagrindinės jo šeimos pajamos – iš kaimo turizmo. Jiedu su žmona turi kaimo turizmo sodybą, priima joje svečius.
Vienas jų buvo ir sumanusis Antano žentas, Izraelio pilietis, programuotojas. Jis atvažiavo ilsėtis Gedvilų sodyboje ir čia sutiko būsimą žmoną – Antano dukterį. Pora susituokė. Prieš aštuonerius metus jiems gimė pirmasis sūnus. Dabar A. Gedvilas džiaugiasi jau trimis anūkais.
Fotografavo „Ikea“ statybas
Nuotoliniu būdu valdomas laivas – ne vienintelis turistų vedlio ir jo žento sukonstruotas nuotoliniu būdu valdomas prietaisas. Kiek anksčiau jiedu surinko ir išbandė lėktuvą, kuris skrenda be piloto ir gali fotografuoti bei filmuoti viską, kas dedasi ant žemės.
„Čia yra informacinė bomba – labai įdomus dalykas. Galima bet kur pasaulyje skrendantį lėktuvą valdyti Lietuvoje, su visu vaizdu iš lėktuvo!“ – žavesiu spindėjo pasakotojo akys.
Jis jau turi sutartį su „Kauno tiltais“, lėktuvu fotografuoja tiltus. Vyras įamžino ir Vilniuje statomo prekybos centro „Ikea“ statybas. „Fotografavome viaduką ties „Ikea“, bet ir „Ikea“ įėjo į vaizdą, tai viskas buvo kartu. Du statybų etapus fotografavau, dabar bus trečias, reikės vėl fotografuoti“, – aiškino A.Gedvilas.
Dar viena priežastis savamoksliui inžinieriui didžiuotis – trimatės nuotraukos. „Pirmą kartą nuotraukas padarėme trimates. Viena nuotrauka susideda iš kelių šimtų nuotraukų, vaizdą galima vartyti. Matosi visi kalneliai, grioviai, nuotraukoje galima apeiti aplink medį. Panašiai veikia ir „Google Earth“, bet ne taip, kaip mūsų. Kad suformuotų vaizdą, galingas kompiuteris turi dirbti per 10 valandų“, – įsijautė lėktuvo autorius.
Aerokaterio greitis – 80 km/val
Lygiai taip pat užsidegęs jis kalbėjo apie praėjusiame dešimtmetyje pagamintus aerokaterius.
Šie vyro surinkti kateriai lekia vandeniu, pelkynais ir net sniegu. Laivas skinasi kelią ir per nendrynus – kateriui pračiuožus nendrės vėl atsitiesia. Kateris ypatingas tuo, kad jo dugnas – lygus kaip ledas. Variklis įtaisytas ant denio, jis suka didžiulę turbiną, kuri ir varo laivą į priekį.
Vienas toks kateris A.Gedvilui uždirbo 45 tūkst. litų. „Variklį pirkau, visa kitą dariau savo rankomis. Laivą su šildoma kajute pagaminome per 3 mėnesius – surinkome, išbandėme, apmokėme, kaip vairuoti“, – senus įvykius prisiminė auksarankis.
Aerokateris gali plaukti, praktiškai skirsti 80 km/val. greičiu. „Mašina važiavo krantu, o laivas skriejo virš vandens – taip išmatavome laivo greitį“, – pasakojo autorius.
Eksperimentus dievinantis Trakų rajono gyventojas nežada sustoti. Kol kas džiaugiasi naujausiu savo kūriniu ir svarsto, kur būtų galima jį pritaikyti. „Tai kol kas tik žaislas, žiūrėsim, ar šito kam nors prireiks“, – mįslingai šypsojosi meistras.
Užtempęs aerokaterį ant priekabos, vyras sėdo į automobilį ir nurūko dulkėtu žvyrkeliu Semeliškių link. Vasariškas oras virpėjo nuo laukus skrodžiančios vilkstinės. Kaimo turizmo sodybos šeimininko laukė daug darbų.
