Vos 50 gyventojų turintis Laibagalių kaimas Lazdijų rajone jau keli mėnesiai gali didžiuotis turintis savo verslą – kepyklėlę. Įmonėje kol kas dirba viena moteris iš kaimo, tačiau netrukus planuojama kepyklos plėtra, tad darbo turės daugiau Laibagalių gyventojų.
Pradėti verslą ne dideliame mieste, o kelias trobas turinčiame kaime. Tokį netradicinį sprendimą priėmė Prancūzijos ambasados Lietuvoje virėjas. Vyras pripažįsta, kad kepyklėlės kol kas nebuvo jo verslo planuose - iš pradžių jis norėjęs plėtoti kaimo turizmo verslą.
„Kepyklėlė visiems tinkama – ar kaimo turizmui vėliau, ar parduotuvei, ar kavinei. Tą padariau ir man pasisekė“, sakė kepyklėlės savininkas V.Čepanonis.
Prancūzų ambasadoriui ir jo svečiams valgį ruošiantis virtuvės šefas sako, jog nuo minties apie kepyklėlę atokiame kaime artimieji bandė atkalbėti. Vietovė pasirinkta neatsitiktinai.
Laibagaliai - virėjo gimtinė. Pradedantysis verslininkas džiaugiasi, kad pradžia pranoko lūkesčius.
Kepyklėlėje kepami ir tradiciniai lietuviški kepiniai, ir prancūziški gardėsiai. Virtuvės šefas sako, kad dzūkai kol kas atsargiai į žiūri į jiems nepažįstamą produkciją.
„To kliento reikia ieškoti, ir kaip tokioje lazdijų provincijoje nėra tokių daug. Jiems kaimiško, paprasto maisto reikia. Bet po truputį, po truputį žmonės ieško tų įdomybių savo skrandžiui, teigė V.Čepanonis.
Nemažai Laibagaliuose pagamintų kepinių išvažiuoja į Vilnių, V.Čepanonis gyvena.
Virtuvės šefas planuoja dar vieną netikėtą sprendimą – savo gaminių pasiūlyti prie Galsto ežero atvykstantiems poilsiautojams. Ežeras yra šalia virėjo gimtojo kaimo.
Labiausiai kepyklėle Laibagaliuose džiaugiasi virtuvės šefo mama. Vilniuje gyvenantis sūnus dabar yra priverstas dažniau grįžti namo.
Netradicinį verslo sprendimą priėmęs V.Čepanonis sako, kad nuosavas verslas gimtajame kaime – ne vien noras prasimanyti pinigų. Virtuvės šefas sako, kad jam svarbu nykstantį gimtajį kaimą padaryti kuo patrauklesiu, o vietos žmonėms suteikti galimybę užsidirbti.
