„Bet niekas neatims mano teisės tikėti Amerika.“
„We used to eat junk but most of all we don’t necessarily like.“ „What would Larry Flint say now?“
„Rinkimai prasideda per vieną dieną dviejų politikų kvietimai būti nuneštiems baltų arklių.“
„Gal ir vienos vyriškos kelnaitės, naudotasi žarstekliais depiliacijai, o medžiai laikyti fatališkomis moterimis.“
Tai frazės, kurias už mane sugeneravo „Facebook“ programa „What would I say“ („Ką aš pasakyčiau“), kurią U.Klibaitė sukūrė su dar šešiais Prinstono universiteto studentais.
22 metų U.Klibaitė iki šiol net ne itin domėjosi socialiniais tinklais. Tačiau emigrantų iš Lietuvos dukrą per vieną naktį užgriuvo JAV žiniasklaidos ir milijonų „Facebook“ vartotojų dėmesys.
Sėkmė, atėjusi per naktį
O iš pradžių viskas atrodė kaip linksmas studentiškas eksperimentas. Lapkričio pradžioje Prinstono universitete vyko programišių maratonas „Hackaton“, kurio metu dalyviai per ribotą laiką – 42 valandas – turėjo sukurti ką nors naujo arba pritaikyti jau egzistuojantį dalyką naujiems tikslams.
U.Klibaitę ir jos bičiulius suviliojo „Facebook“ siūlymas naujam tikslui panaudoti tinkle esančią vartotojų informaciją. Tad 7 studentai sukūrė programą, kuri, išanalizavusi jūsų „Facebook“ paliktų žinučių istoriją, sukuria naują tekstą, kuris skamba taip, tarsi jį būtumėte parašęs jūs.
Jūsų mintis skaito ir generuoja programoje panaudota vadinamoji Markovo grandinė – tam tikra matematinė sistema. Programa, naudodama Markovo grandinę, bando nuspėti, koks būtų jūsų kitas teiginys, remdamasi vien tik buvusiais jūsų sakiniais.
Kitaip tariant, jei „Facebook“ nuolat rašote, kaip nekenčiate savo boso, dievinate maistą ir ilgitės praėjusios vasaros atostogų Aruboje, „What would I say“ programa sukurs naują jūsų mintį, kuri galėtų skambėti ir taip: „Deginuosi Aruboje, nekenčiu vietinio maisto ir ilgiuosi savo boso...“
„Programa nesukuria nieko naujo, tik sudėlioja jūsų anksčiau išsakytus žodžius ir žodžių junginius į naują frazę. Rezultatas gali būti tiek šmaikštus ir žaismingas, tiek visiškai beprasmis“, – apie savo ir bendraminčių kūrinį lrytas.lt pasakojo U.Klibaitė.
„Pradėję šį projektą manėme, kad jį pamatys tik „Hackaton“ rengėjai, dalyviai ir nedidelė grupė artimiausių mūsų draugų. Tačiau per dvi tris dienas nuo konferencijos mūsų sukurta programa sulaukė daugiau nei milijono lankytojų“, – stebisi U.Klibaitė.
„Iki šiol nebuvau labai aktyvi „Facebook“ vartotoja, bet viskas staiga pasikeitė. Tiesiog malonu matyti tiek žmonių, besinaudojančių mūsų programa“, – neslepia JAV lietuvė.
Tėvai atsidūrė pokyčių šalikelėje
Staigia Ugnės sėkme ypač džiaugiasi jos tėvai Arūnas bei Genovaitė Klibai. Pirmieji jų žingsniai Amerikoje nebuvo tokie tvirti, kokiais dabar žengia dukra Ugnė. Tuomečiame Kauno politechnikos institute 1987 metais baigę radioelektrotechnikos studijas, kurį laiką dirbę pagal savo išsilavinimą, netrukus jie atsidūrė Lietuvą sudrebinusių pokyčių šalikelėje.
Abu praradę darbo vietas, dirbę įvairius trumpalaikius ir sezoninius darbus 1995-aisiais Klibai laimėjo žaliosios kortelės loterijoje ir išvyko laimės ieškoti į JAV, Ilinojaus valstiją. Ugnei tuomet buvo ketveri.
Šeima įsikūrė lietuvių istoriškai gausiai apgyventos Čikagos priemiestyje Roselėje. Šeima neplanavo ilgam įsikurti už Atlanto – manė, per dvejus ar trejus metus užsidirbs ir grįš atgal į Lietuvą. Todėl Ugnės tėvai čiupo jautį už ragų – dirbo ir naktimis, ir savaitgaliais.
O po poros metų sunkaus darbo sulaukė atpildo – jiems pavyko įsitvirtinti rimtose kompanijose ir gauti jų išsilavinimo vertą darbą. Paėmę paskolą lietuviai įsigijo namą.
„Aš jau buvau pradėjusi lankyti mokyklą, todėl grįžimas į Lietuvą darėsi vis sudėtingesnis. Taip prabėgo jau 18 metų“, – šypsosi Ugnė.
Ateitį sieja su moksliniais tyrimais
Tiesa, šeimos ryšiai su Lietuva niekuomet nenutrūko. Ugnė beveik kiekvienais metais grįždavo į Lietuvą, kad aplankytų savo senelius Vilniuje ir Šiauliuose. O Amerikoje lankė lietuvišką vaikų darželį „Žiburėlis“ ir Maironio lituanistinę mokyklą, kurie įsikūrę Pasaulio lietuvių centre Lemonte.
Baigusi mokyklą Ugnė išvyko į Niujorką, kur Kolumbijos universitete ėmėsi biomedicinos inžinerijos studijų. Už tai, kad prestižiniame universitete įgijo bakalauro laipsnį, Ugnė dėkinga Lietuvių fondui – šis dosniai parėmė jos studijas.
Dabar lietuvė tęsia kompiuterinės biologijos studijas ne mažiau garsiame Prinstono universitete.
Nors Ugnę lydėjo sėkmė kuriant „Facebook“ programėlę, ji savo ateitį sieja su moksliniais tyrimais.