Tarptautinės konsultavimo kompanijos „Boston Consulting Group“ duomenis, pastaraisiais metais namų ūkių, kurių valdomas turtas viršija 100 mln. JAV dolerių, Rusijoje pagausėjo nuo 328 iki 536. Pagal šį rodiklį valstybė – jau penktoji pasaulyje.
Dar labiau sekasi šeimoms, kurios turi nuo 5 iki 100 milijonų dolerių: tokių Rusijoje per metus padaugėjo net 34 procentais. Turtingųjų pasaulio „skurdžiai“, kurių turtas vos viršija milijoną dolerių, irgi dauginasi milžiniškų pagreičiu – per metus jų skaičius išaugo 18,5 proc. Dabar Rusijoje tokių namų ūkių – net 213 tūkst.
Iš tiesų šie skaičiai turėtų būti dar įspūdingesni. Mat niekas negali suskaičiuoti pogrindžio milijonierių, kurių dauguma – nelegalias pajamas slapstantys valstybės pareigūnai. Antai Maskvos nekilnojamojo turto pardavėjai pripažįsta, kad apie 60 proc. prabangių ir itin brangių sklypų bei sodybų prestižinėje Rubliovkoje ar panašiuose rajonuose priklauso anaiptol ne garsiems verslininkams, o kukliems valstybės tarnautojams. Panaši padėtis ir kituose regionuose.
Įdomiausia padėtis su deciliniu pajamų paskirstymo koeficientu, kai matuojamas atotrūkis tarp 10 proc. turtingiausių ir 10 proc. skurdžiausių šalies gyventojų pajamų. Rusijos statistikos tarnybos oficialiais duomenimis, šalyje šis koeficientas siekia 16,5 karto, nors visame pasaulyje toks rodiklis svyruoja nuo 7 iki 10.
Tačiau įskaičius iš šešėlį, kuris, ekspertų nuomone, Rusijoje užvaldęs net 40 proc. šalies ekonomikos, decilinis koeficientas sudarytų 20-25 proc.
Visai netoli iki 1916-ųjų, kai turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų pajamos čia skyrėsi net 25-30 kartų, o tai, anot kai kurių specialistų, ir buvo viena revoliucija pavadinto perversmo priežasčių.
Tiesa, kol kas jokiais perversmais Rusijoje nekvepia: tiek turčiai, tiek skurdžiai didžiuojasi Krymą susigrąžinusia valstybe.
