Naujausią prizą 18-metė parsivežė iš prezidentūros – spalį ji laimėjo Konstitucijos egzaminą 11 – 12 klasių moksleivių kategorijoje.
R.Kerulytė taip pat yra istorijos olimpiadų laureatė, jai pavyko laimėti vertimų, poezijos, žinių konkursus.
Šaulės kelią pasirinkusiai merginai prognozuojama ir puiki sportininkės karjera.
Laurus šūviais skina vieną po kito
Praėjusiais metais Rūtai tapo Lietuvos jaunių kulkinio šaudymo čempione. Pernai nugalėjo ir tarptautinėse Alytaus taurės kulkinio šaudymo varžybose.
2014 metais jaunajai šaulei niekas neprilygo Alytuje vykusio Lietuvos mokinių olimpinio festivalio finalinėse kulkinio šaudymo varžybose.
R.Kerulytė viliasi, kad jai po poros metų pavyks prasimušti į šalies suaugusiųjų kulkinio šaudymo rinktinę.
Abiturientė, kopdama į sporto aukštumų kalną, neketina apleisti ir mokslų – kitais metais ji ruošiasi stoti Vilniaus universitetą, kuriame studijuos istoriją arba politikos mokslus.
„Lietuvos nepaliksiu. Gal po bakalauro studijų toliau krimsiu mokslus užsienyje, bet baigusi magistrantūrą, tikrai sugrįšiu į tėvynę.
Kas bus, jei visi išvažiuos? Juk čia mūsų žemė, vienintelė tokia visame pasaulyje“, – ištarė Rūta.
Dvyliktokės įsitikinimu, po 10 – 15 metų įsitvirtinus naujai, sovietmečio neregėjusiai kartai, daugelyje sričių buksuojantis vežimas pajudės iš vietos.
„Ateitis – jaunimo rankose. Nemaža dalis jaunuolių – apatiški, bet ačiū Dievui, mane supa bendraamžiai, kuriems nerūpi betikslis laiko praleidimas“, – pasakojo R.Kerulytė.
Suspėja atlikti daugybę darbų
Mergina nesuvokia, kaip galima ištisus vakarus drybsoti ant sofos ar slampinėti gatvėmis.
Laisvalaikio Rūta beveik neturi, o jeigu ir pavyksta rasti laisvo laiko, jį stengiasi praleisti aktyviai.
Šaudymo treniruotės vyksta tris kartus per savaitę.
Paruošusi pamokas, Rūta pasineria į istoriją, diplomatijos, politologijos mokslus, dalyvauja viešose diskusijose, rašo eiles, domisi poezija, lanko jojimo užsiėmimus, į lietuvių kalbą verčia rusiškus ir angliškus tekstus. Šiais metais vykusiame Eduaro Puzinevičiaus rusų kalbos vertimo konkurse R.Kerulytė iškovojo pirmą vietą. Rūta priklauso ir Raudondvario gimnazijos mokinių tarybai, kurioje svarstomi moksleivių savivaldos reikalai.
“Esu iš prigimties aktyvi, be to, ir tėvai nuo mažumės nuolat skatindavo kažką nuveikti.
Kaip visur suspėju? Jei labai nori, gali viską padaryti“, – nusijuokė mergina.
Perkrimto ir Konstitucijos riešutą
„Dalyvauti Konstitucijos egzamine mane paskatino istorijos mokytojas Algirdas Navickas.
Pagrindinis valstybės įstatymas man nesvetimas, bet nežinojau, ar pavyks įveikti kitus dalyvius. Tikėjausi nugalėti“, – prisiminė R.Kerulytė.
Dvyliktokė be kliūčių įveikė abu etapus, atsakiusi į visus 40 klausimų.
Labiausiai įsiminė klausimas, kokios žmonių laisvės gali būti apribotos karo ar nepaprastosios padėties atvejais.
Mergina teisingai nurodė, jog tada gali būti apribotas privatus gyvenimas, teisė į būsto neliečiamybę, įsitikinimų reiškimas, gyvenamosios vietos keitimas, vienijimasis į partijas, mitingų, kitokių viešų susirinkimų rengimas.
Spalio pabaigoje R.Kerulytę su pergale pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė, jai buvo įteikta šalies vadovės pasirašyta Konstitucija.
Konstitucijos egzamine iš viso dalyvavo 28 368 moksleiviai. Į antrą etapą pateko 591 mokiniai.
Valia – tvirčiausias ramstis
Rūta – viena perspektyviausių jaunųjų šaulių visoje šalyje.
“Sportinį šautuvą į rankas pirmą kartą paėmiau prieš aštuonerius metus.
Atsimenu, tada su draugėmis mokykloje rinkausi, kokį būrelį pasirinkti. Į galvą šovė mintis, jog būtų įdomų išmėginti rankos taiklumą.
Sėkmė atėjo pamažu. Per treniruotes, kai nesisekdavo, vis kartodavau sau: “darysiu tol, kol pavyks”, – pasakojo R.Kerulytė.
Per Olimpinį moksleivių festivalį, vykusį Alytuje, R.Kerulytė surinko 384 taškus iš 400. Mergina paleido 40 šūvių, iš kurių visi buvo taiklūs.
„Niekada nenorėjau vien tik kažkur dalyvauti. Rengdamasi varžyboms ar konkursui, įtempiu visas valios stygas, atkakliai siekiu laimėti. Galbūt todėl mane kol kas lydi sėkmė ne tik sporte, bet kitose srityse“, – tvirtino R.Kerulytė.
Nedejuokime, o darykime
Rūtai nuo vaikystės patiko istoriniai filmai ir knygos, politinė dokumentika.
Merginos nuomone, žmonės pernelyg mažai domisi Lietuvos istorija, nežino svarbių faktų, tautai išgyventi padėjusių iškilių veikėjų, jų nuveiktų darbų. Perdaug mažai gilinamąsi ir į istatymus, Lietuvos ir Europos Sąjungos teisę. „Lietuvoje girdisi perdaug dejonių. Jei matai, kad kažkas negerai, kelk problemą. Šiame elektronikos amžiuje nesunku paskleisti savo idėjas, kurios sulauktų bendraminčių. Veiklos sričių – į valias. Pastebėjęs, jog blogai veikia politinė sistema, socialinė apsauga, jaunimo užimtumo sfera, šalį graužia korupcija – galvok, siūlyk, diskutuok, siek rezultato, burkis į organizacijas. Kuo daugiau bus aktyvesnių piliečių, tuoj greičiau pakilsime. Dažniausiai skundžiasi neaktyvūs, nepilietiški žmonės, kurie bet kokiu atveju įžvelgs blogybes, bet nepamatys teigiamų dalykų. Juk Lietuva per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį tapo NATO, Europos Sąjungos nare, sėkmingai jai pirmininkavo praėjusiais metais“, – veikli moksleivė ragino visuomenę nepasiduoti apatijai.
