Tik praėjus mėnesiui po to, kai keturi mūsų šalies įmonės „Eugensa“ darbuotojai atliko elektrifikavimo darbus vienoje atkarpoje ir švedai nerado prie ko prikibti, įmonei buvo leista elektros instaliaciją įvesti visame tunelyje.
Šešiolikos kilometrų ilgio požeminis kelias – vienas didžiausių Šiaurės Europos tunelių projektų. Oficialiai jis bus atidarytas tik 2017-aisiais.
Netikėjo savo sėkme
„Po patikrinimo į Stokholmą skridome kaip į egzaminą – drebančiomis rankomis. Nesitikėjau, kad nuo to pradėsime dirbti Švedijoje. Maniau, kad pirmasis objektas bus koks svirnas“, – juokdamasis kalbėjo „Eugensos“ generalinis direktorius Eugenijus Voisiatas.
Lietuviai darbų sutartį pasirašė 2011-ųjų gegužę, o apsisuko kone metais greičiau, nei buvo numatyta grafike: praėjusiųjų metų pabaigoje tunelio elektrifikavimo darbai jau buvo baigti.
Tuo pat metu, kai vieni dirbo po Stokholmu, kiti „Eugensos“ darbuotojai triūsė už poliarinio rato esančioje didžiulėje rūdos kasykloje.
Norvegijos sostinėje Osle įmonė baigia įrengti 93 butų gyvenamąjį namą, dirba ir Švedijos miestuose Malmėje bei Lunde.
Lietuviai dirba pigiau
Į visus darbus užsienyje vyksta įmonės darbuotojai iš Lietuvos. Mat inžinierius Švedijoje, pasak E.Voisiato, uždirba kone 100 tūkstančių eurų per metus. Mūsų šalyje – keliskart mažiau.
Beje, lietuvių atlyginimai kurį laiką buvo tapę nesutarimų su švedų profesinėmis sąjungomis priežastimi.
Anot E.Voisiato, reikalauta, kad įmonė savo darbuotojams mokėtų šalies regiono vidurkį.
Vis dėlto nesutarimus pavyko užglaistyti.
Tačiau darbo sąlygomis įmonės vyrai liko patenkinti.
„Labai gerai sudėlioti grafikai. Tenka imtis darbų – viskas švaru, dulkės nėra.
O pas mus sumūrija sieną, iš vienos pusės ją laiko, kad nenukristų, iš kitos pusės jau laidus tenka kalti“, – pasakojo „Eugensos“ vadovas.
Į užsienį išvijo sunkmetis
„Eugensą“ E.Voisiatas įkūrė 1996-aisiais, metęs darbą Rusijoje. Iš pradžių įmonėje tebuvo vadovas ir buhalteris, o dabar dirba 60 žmonių. Anksčiau jų būta 140.
Tačiau sunkmetis pusiau prikirpo ir įmonės apyvartą, ir darbuotojų skaičių.
„Pradėjome mąstyti apie užsienį. Verslo sieti su Rusija ar Baltarusija nenorėjau, nes labai gerai žinojau tų žmonių mentalitetą. Apvažiavome Vokietiją, Austriją, Norvegiją, Švediją, Belgiją.
Nors mūsų paslaugų reikėjo visur, į mus žiūrėjo kaip į kinus. Antai austrai pasiūlė lietuvišką užmokestį. O juk išlaidos dirbant užsienyje didėja“, – pasakojo įmonės vadovas.
Pavykus įkelti koją į Švediją, įsitvirtinti šioje šalyje mėginama tvirčiau.
„Mums sako, kad įeidami į Švediją pramušėme ledą. Mes jį ištirpdėme, nes neturėjome tokios jėgos, kad pramuštume.
O šiandien svajojame toliau“, – sakė E.Voisiatas.
Daugiau sėkmingų lietuviško verslo pavyzdžių ieškokite portalo Lrytas.lt rubrikoje „Verslo genas“ – https://www.lrytas.lt/verslas/verslo-genas
Traukia Skandinavija
Į Švediją ar kitas Šiaurės Europos šalis pastaruoju metu dairosi ir daugiau Lietuvos statybos ar inžinerijos įmonių.
Antai 14 metų mūsų šalyje besidarbuojanti „Geometra“ nusprendė įkurti antrinę bendrovę Švedijoje. Į ją lietuviai per pirmuosius metus ketina investuoti apie 300 tūkst. eurų ir sukurti 10 darbo vietų.
Švedijoje „GeoDeal“ žada teikti geodezijos paslaugas pastatų ir inžinerinių tinklų statybos bei projektavimo įmonėms.
